Anytos ir marčios santykiai, kodėl jie tokie įtempti?
Nepamirškime: mano šeima - tai dabartinė šeima, o ne mano tėvų šeima. Tėvų šeima, kurioje gyvenau, yra praeitis. Jei noriu gyventi toliau, turiu būti čia ir dabar - dabartinėje šeimoje. Gyvenimas kartu yra gyvenimas žiūrint į priekį, o ne atgal. Marti šiuo požiūriu yra teisi. Kartais, žinoma, marti gali ko nors pavydėti, tarkim, gerų vyro santykių su tėvais. Tada pavydas pastūmėja ją stipriau konkuruoti. Tad ir marti ne visada teisi. Tačiau, kaip rodo patirtis, atėjus metui paleisti vaikus, tėvai išgyvena vidutinio amžiaus krizę. Motinai labai sunku paleisti sūnų ir leisti gyventi jau pagal savo paties modelį, todėl ji bando kištis į naujos šeimos gyvenimą, tarsi norėtų paneigti realybę. Jai skaudu suvokti, kad sūnus nebėra jos šeimos narys, kad turi savo gyvenimą. Jei motina taip elgiasi su suaugusiu sūnum, vertėtų panagrinėti, kas gi vyksta, kokie jos santykiai su savo vyru. Galbūt vyras nedalyvauja emociniame, dvasiniame šeimos gyvenime, tad žmonai nėra į ką įsitverti, ji jaučiasi vieniša. Galbūt tokia motina siekia susikurti idealų vaiką, kuris užpildys bendravimo su vyru spragas.
Kalbame apie dviejų moterų konkurenciją, tad norėčiau paklausti: o kurgi tas vyras, dėl kurio konkuruojama? Kai konkuruoja marti ir anyta, paprastai vyras, dėl kurio tai vyksta, esti labai pasyvus, jis nesikiša į moterų tarpusavio konfliktus. Nieko keista - jį augino valdinga, labai reikli motina, gebanti išsireikalauti dėmesio, tad jos sūnūs neturi nei balso, nei savo nuomonės. Jis nedrįsta prieštarauti nei motinai, nei žmonai. Dar blogiau, jei jis stoja į motinos pusę. Dėl to šeima gali greitai iširti. Dominuoti linkusių moterų sūnūs, galima sakyti, yra nevisaverčiai, jie nepasitiki savimi. Motinos ir žmonos mūšis, jųdviejų konkurencija tokiam vyrui yra labai paranki. Jis mato, kad dėl jo konkuruojama, o tai stiprina jo savivertę. Dėl to jis gali imtis pasyvaus tarpinio vaidmens. Tačiau taip tik apgaudinėja pats save - šeima anksčiau ar vėliau išyra. Anytos ir marčios konkurencija dažniausiai sietina su vidinėmis visų trijų konflikto dalyvių problemomis.
Pirmasis atsakymas yra visai ne mitas, ne tautosaka, o - realybė. Ir santykiai tarp anytos ir marčios, bei santykiai tarp žento ir uošvienės yra du skirtingi dalykai. Taip, sutinku, kad būna ir puikių santykių tarp šių žmonių...