Nors tas, kuris šaltą žiemos vakarą išgėrė karšto vyno, mumis ir nepatikės, tiesa yra ta, kad alkoholis kūno nesušildo. Teisybė, subjektyviai mes pajuntame šilumą maloniai sklindant iš skrandžio po visą kūną, bet objektyviai alkoholis tik išplečia paviršines kūno kraujagysles; kraujas plūsta į odą ir vėsta, kūno temperatūra krinta. Todėl per didelius šalčius nuo alkoholio galima net mirtinai sušalti.

Žmonės įsitikinę, kad alkoholis turi šildomųjų savybių ir, esą, geriausias būdas žmogui sušilti – išgerti kokio nors stipraus alkoholio. Šiame teiginyje yra tik maža teisybės dalis. Reikalas tas, kad peršalus tikrai gali padėti maždaug 50 g. degtinės arba konjako. Jie praplečia kraujagysles ir normalizuoja vidaus organų kraujo apytaką. Jei geriama toliau, suaktyvėja kraujo apytaka odoje. Ji parausta, atsiranda malonus šilumos jausmas. Šis jausmas apgaulingas, nes suaktyvėja šilumos išspinduliavimas ir kūnas atšąla dar greičiau, nors žmogui atrodo, kad jis ir toliau jaučiasi gerai. Taigi šildomosios alkoholio savybės gerokai perdėtos.