Autizmu medikai vadina tokį psichinį sutrikimą, kuomet žmogus nesugeba užmegzti kontakto su aplinkiniu pasauliu taip, kaip tai įprasta didžiajai mūsų daugumai.
autizmo požymiai išryškėja iki 3 metų amžiaus. Funkcinių sutrikimų pasitaiko bent vienoje iš trijų sričių: socialinis bendravimas, kalba ir vaizdingas žaidimas. Vėlyvosios kūdikystės metu, tėvai arba globėjai dažnai ima pastebėti vaiko abejingumo ar net antipatijos požymių, kai vaikui rodomas prieraišumas arba jis apkabinamas. Jie taip pat dažnai pastebi kitus simptomus, kaip akių kontakto trūkumas, jokios veido mimikos ar draugiškų šypsenų, ir pastebi, kad jų vaikas nereaguoja į jų balsą ar jų brolių ir seserų balsus. Pirmieji aiškūs anomalijos požymiai išryškėja, kai sutrinka arba labai vėluoja vaiko kalbos raida. Pirmų mėnesių kūdikiams ir pradedantiems vaikščioti kūdikiams augant, pastebima, kad kalba nesivysto. Jie nesako žodžių ir neformuluoja sakinių. Dažnai vaikai atrodo abejingi, užsidarę savyje ir atsiskyrę. Jiems būdingas pomėgis būti vieniems ir monotoniškasbei save-stimuliuojantis elgesys, kaip supimąsis arba galvos trankymas. Iki dviejų ar trijų metų amžiaus, tampa akivaizdu, kad kažkas yra labai negerai. Laikui bėgant, autizmo simptomams ryškėjant, vaikas neišvysto normalių žodinių ir bendravimo įgūdžių.
Ilgą laiką buvo manyta, kad autizmas yra įgimta liga, kad polinkis jai priklauso nuo genų. Tačiau šiuolaikinė medicina tikrina vis daugiau teorijų, siejančių autizmo raidą su nepalankia ekologine aplinka bei kitais išorės veiksniais. Priežastis – kasmet didėjantis sergamumas autizmu. Jei anksčiau buvo įprastas 1 ligos atvejis iš 2500 naujagimių, tai dabar vienam sergančiam tenka tik 150 sveikų vaikų. Neseniai pasiūlyta dar viena galima autizmo vystymosi priežastis: lietus.Priežastis tirti šią teoriją – meteorologinių duomenų sugretinimas su JAV „sergamumo žemėlapiu“. Mokslininkai pastebėjo, kad didžiausias sergamumo autizmu procentas užregistruotas tose valstijose, kur lyja dažniausiai.
Medikai mano, kad ryšys tarp lietaus ir autizmo vystymosi yra netiesioginis. Greičiausiai psichologinei vaiko būklei svarbu tai, kaip jis leidžia laisvalaikį. Pavyzdžiui, ligos vystymąsi gali skatinti ilgalaikis priverstinis sėdėjimas priešais televizorių ar kompiuterį.
Ne paskutinis vaidmuo atitenka ir įvairiausioms cheminėms medžiagoms, kurios veikia namuose būnantį vaiką. Ir, galų gale, „trenkti per smegenis“ gali vitamino D stoka – šis vitaminas mūsų organizmuose išsiskiria Saulės spindulių poveikyje.
Apskritai, pasak teorijos, kuo daugiau atžala būna tarp keturių sienų, tuo didesnė tikimybė, kad jis taps autistu.
