Prieskonis - maisto pagardinimui naudojamos augalų dalys: džiovintos sėklos, vaisiai, šaknys, žievė ar daržovių dalys.

Prieskoniai skiriasi nuo žolelių. Lapinės, žaliosios žolelių dalys taip pat tinka pagardinti maistą, tačiau jos (pvz., krapai) gali būti naudojamos šviežios, o prieskoniai – tik sudžiovinti.

Dauguma prieskoniams naudojamų medžiagų pritaikomos taip pat ir kitose srityse: medicinoje, maisto konservavimui, religiniuose ritualuose, parfumerijoje, kosmetikoje ir kitose.

O, druska yra maisto priedas.

Maisto priedai – natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, dedamos į maisto produktus, siekiant išlaikyti, sustiprinti, susilpninti tam tikras maisto produkto savybes, ar pridėti papildomų pvz., skonį, kvapą, išvaizdą. Kai kurie maisto priedai naudojami nuo senovės, pvz., konservavime naudojamas actas, sūdymui naudojama valgomoji druska, vyndarystėje naudojamas sieros dioksidas. Antroje XX a. pusėje vystantis maisto pramonei pradėta naudoti daug naujų, tiek natūralių, tiek sintetinių, maisto priedų.

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

Įvairių šalių leidžiamų maisto priedų sąrašai skiriasi. Sprendimas leisti naudoti maisto priedą nėra absoliutus. Jei išaiškėja, kad maisto priedas nėra saugus, jis gali būti išbrauktas iš leidžiamų vartoti priedų sąrašo. Maisto priedo sauga gali priklausyti ne tik nuo pačios cheminės medžiagos savybių, bet ir maisto priedo šaltinio, gamybos technologijos, priemaišų.

Maisto priedų naudojimas ribojamas arba draudžiamas tradicinių produktų gamyboje. Pvz., Prancūzijoje draudžiama naudoti visus maisto priedus gaminant tradicinę Prancūzijos duoną, Graikijoje - fetos sūrio gamyboje, Švedijoje ir Suomijoje draudžiami dažikliai gaminant tradicinius vaisių sirupus.