Taigi, man iškilo dilema jau prieš gerų porą metų, vieni fizikos dėstytojai sakydavo vienaip, kiti jau kitaip ir niekas dėl to nesutarė. Taigi, įsivaizduokime, kad aš savo automobiliu važiuoju šviesos greičiu ir staiga įjungiu žibintus. Taigi. Ar šviesa iš mano žibintų nesklistų visiškai, ar ji sklistu dvigubu šviesos greičiu?
Šviesos greičio viršyti neįmanoma.
Jeigu stovinčiame automobilyje įjungtumėte žibintus, tuomet jums atrodytų, kad šviesa (fotonai) iš žibintų lekia nuo jūsų šviesos greičiu, t.y. 299 792,458 km/s.
Jei automobilyje, važiuojančiame iš Klaipėdos į Vilnių 100 km/h greičiu, įjungtumėte priekinius ir galinius žibintus, tuomet jums atrodytų, kad šviesa tiek iš priekinių, tiek iš galinių žibintų sklinda tuo pačiu šviesos greičiu, o ne šviesos greičiu PLIUS ar MINUS 100 km/h. Stebėtojui, likusiame Klaipėdoje, atrodytų, kad jūs tolstate 100 km/h greičiu, jūsų priekinių žibintų šviesa tolsta šviesos greičiu nuo stebėtojo, o galinių žibintų šviesa šviesos greičiu artėja nuo jūsų prie stebėtojo.
Jei ir toliau jums važiuojant tolyn nuo Klaipėdos jūsų automobilio greitis priartėtų prie šviesos greičio, tuomet, įjungus priekinius žibintus šviesos fotonai toltų nuo jūsų į priekį šviesos greičiu. Ne dvigubu, o tiesiog paprasčiausiu viengubu šviesos greičiu, arba tiksliai 299 792,458 km/s. Stebėtojui, likusiam Klaipėdoje, atodytų, kad tiek jūsų automobilis, tiek jūsų priekinių žibintų šviesa tolsta nuo jo tuo pačiu šviesos greičiu, t.y. vienodai, tiek pats automobilis, tiek jo priekinių žibintų šviesa. Jis nežinotų, kad jums atrodo, kad jūsų priekinių žibintų šviesa nuo jūsų automobilio tolsta šviesos greičiu. Nuo stebėtojo jūs abu tolstate vienodai.
O kaip su galiniais žibintais? Jums automobilyje atrodytų, kad galinių žibintų šviesa tolsta nuo jūsų Klaipėdos link šviesos greičiu. Stebėtojui Klaipėdoje atrodytų, kad jūsų galinių žibintų šviesa prie stebėtojo Klaipėdoje artėja šviesos greičiu. Prisiminkite, kad jūs pats tolstate nuo Klaipėdos šviesos greičiu. Tačiau nuo to stebėtojo link iš jūsų stebuklingo automobilio užpakalinių žibintų keliaujanti šviesa nei kiek nesulėtėja ir stebėtoją ji pasiekia lėkdama tuo pačiu šviesos greičiu. Kaip priekinių žibintų šviesa nepagreitėja, taip ir užpakalinių žibintų šviesa nesulėtėja.
Žodžiu, tokia išvada: šviesos greitis + šviesos greitis = šviesos greitis. Tiksli greičio skaičiavimo fomulė tokia: greitis = (x + y)/(1 + xy/c^2)). Žiūrėk iš kur nori, ar iš automobilio, ar iš stebėtojo Klaipėdoje taško, niekas niekada neviršys šviesos greičio.
Remiantis specialiąja (Einšteino) reliatyvumo teorija - šviesos greitis yra pastovus dydis, kurio viršyti negalima. Todėl šviesos šaltinio (žibintų), kuris juda šviesos greičiu, skleidžiama šviesa dvigubu šviesos greičiu judėti negalėtų. Aiškinant populiariai - šviesa būtų spinduliuojama ir iškart pavejama.
Jei aiškinti viską nuo pradžios - vertinant teoriškai neįmanomus dalykus ir darant prielaidas, tai eiga būtų daugmaž tokia:
Pakartosiu, kad šie teiginiai yra teisingi, jei remtis specialiąja reliatyvumo teorija. Buvo bandymų kurti ir kitą teoriją, kur šviesos greitis nėra absoliutus dydis, tačiau daug apie šią teoriją neradau. Gali būti, kad už prielaidų ribų ši teorija aplamai nenuėjo.
Reiktų įvesti patikslinimą - "Niekas, turintis masę, negali keliauti greičiau už šviesą".
Nes iš esmės mokslininkai įrodė, kad greitis, didesnis negu šviesos yra įmanomas, nors žinoma kolkas ne dvigubas, tačiau visada yra kur tobulėti :)
Šviesa vaakume sklinda 300 000 km/s greičiu. Kiekviena kita aplinka sumažina jos greitį. Pavyzdžiui stiklas sumažina šviesos greitį trečdaliu. Mokslininkai sukūrė kamerą, į kurią prileido lazeriu apšvitintų atomų, pro kuriuos praėjusios šviesos bangos pagreitėjo net iki 300 kartų. Kai šviesos pliūpsnis praeina per atomų šydą, jos bangos išsiskaido ir vienos susispaudžia, kitos išsiplečia. Kai visos bangos priartėja prie kameros galo, jos visos vėl susijungia.
Eksperimento tikslas buvo pasiekti, kad šviesos pliūpsnis pasiektų kameros pabaigą, anksčiau negu tai būtų įmanoma padaryti vakume. Tai reikštų, kad šviesa išsikraipo ir keliauja laiku. Taip ir įvyko, šviesa kameros galą pasiekė greičiau nei įprastai.
Enšteinas teigė, kad niekas negali keliauti greičiau už šviesą. Šį teiginį mokslininkai formuluoja truputį kitaip “Niekas, turintis masę, negali keliauti greičiau už šviesą”, o tas dar nėra įrodyta.
Manau, kad tai yra labai rimtas atradimas. Turint omenyje, kad greičiausiai visatoje yra protingų būtybių, tai jos gali būti įvaldžiusios keliavimo didesniu negu šviesos greičiu technologijas.
Šviesos greičio viršyti neįmanoma.
Jeigu stovinčiame automobilyje įjungtumėte žibintus, tuomet jums atrodytų, kad šviesa (fotonai) iš žibintų lekia nuo jūsų šviesos greičiu, t.y. 299 792,458 km/s.
Jei automobilyje, važiuojančiame iš Klaipėdos į Vilnių 100 km/h greičiu, įjungtumėte priekinius ir galinius žibintus, tuomet jums atrodytų, kad šviesa tiek iš priekinių, tiek iš galinių žibintų sklinda tuo pačiu šviesos greičiu, o ne šviesos greičiu PLIUS ar MINUS 100 km/h. Stebėtojui, likusiame Klaipėdoje, atrodytų, kad jūs tolstate 100 km/h greičiu, jūsų priekinių žibintų šviesa tolsta šviesos greičiu nuo stebėtojo, o galinių žibintų šviesa šviesos greičiu artėja nuo jūsų prie stebėtojo.
Jei ir toliau jums važiuojant tolyn nuo Klaipėdos jūsų automobilio greitis priartėtų prie šviesos greičio, tuomet, įjungus priekinius žibintus šviesos fotonai toltų nuo jūsų į priekį šviesos greičiu. Ne dvigubu, o tiesiog paprasčiausiu viengubu šviesos greičiu, arba tiksliai 299 792,458 km/s. Stebėtojui, likusiam Klaipėdoje, atodytų, kad tiek jūsų automobilis, tiek jūsų priekinių žibintų šviesa tolsta nuo jo tuo pačiu šviesos greičiu, t.y. vienodai, tiek pats automobilis, tiek jo priekinių žibintų šviesa. Jis nežinotų, kad jums atrodo, kad jūsų priekinių žibintų šviesa nuo jūsų automobilio tolsta šviesos greičiu. Nuo stebėtojo jūs abu tolstate vienodai.
O kaip su galiniais žibintais? Jums automobilyje atrodytų, kad galinių žibintų šviesa tolsta nuo jūsų Klaipėdos link šviesos greičiu. Stebėtojui Klaipėdoje atrodytų, kad jūsų galinių žibintų šviesa prie stebėtojo Klaipėdoje artėja šviesos greičiu. Prisiminkite, kad jūs pats tolstate nuo Klaipėdos šviesos greičiu. Tačiau nuo to stebėtojo link iš jūsų stebuklingo automobilio užpakalinių žibintų keliaujanti šviesa nei kiek nesulėtėja ir stebėtoją ji pasiekia lėkdama tuo pačiu šviesos greičiu. Kaip priekinių žibintų šviesa nepagreitėja, taip ir užpakalinių žibintų šviesa nesulėtėja.
Žodžiu, tokia išvada: šviesos greitis + šviesos greitis = šviesos greitis. Tiksli greičio skaičiavimo fomulė tokia: greitis = (x + y)/(1 + xy/c^2)). Žiūrėk iš kur nori, ar iš automobilio, ar iš stebėtojo Klaipėdoje taško, niekas niekada neviršys šviesos greičio.
