Vaikcinos - vienas svarbiausiš pasiekimų medicinoje. Kol nebuvo išrasta vakcinos žūdavo daugybės žmonių nuo įvairiausių ligų, tokių kaip raupai, poliomelitas (vaikų paralyžius), ar raudonukė sukeldavo gausybes apsigimimų.
Vakcinos gali apsaugoti nuo šių ligų:
Vakcinos veikimo principai:
Vakcinos gali apsaugoti nuo ivairiu virusiniu ligu, nes pasiskiepijus igijamas dirbtinis imunitetas.
Apie gripo vakcinas:
Nėra jokių įrodymų, kad gripo vakcinos yra efektyvios. Šios
vakcinos apsaugo tik nuo keleto gripo viruso formų (kiekvienais
metais būna vis kita viruso forma(formos), nes gripo virusai
mutuoja. 2004 metais Nacionalinis vakcinų centras(USA)
paskelbė, kad tais metais platintos gripo vakcinos neturėjo
priešnuodžių prieš daugeli 2004 metais pasireiškusių gripo
formų. Nes gripo vakcinos kuriamos prognozuojant kokia forma bus
tais metais, deja prognozės būna klaidingos.
Didelės
apimties tyrimas (260 tūks. Vaikų) nustatė, kad gripo vakcina ne
geresnė nei placebas (kai tyrime dalyvaujantys asmenys gauna vaistą,
kuriame nėra jokių veiklių medžiagų, bet gavėjas to nežino).
Beveik visi medikai visi vienareikšmiškai pataria skiepytis...Pažįstami medikai draugai taip pat skiepijasi patys ir vaikus skiepija...Jei ir susergi, tai lengvesne forma...
Gali ir neapsaugoti - juk būna pasikiepiji ir vistiek susergi. Vadinas - pagavai kitą bacilą, o ne tą, nuo kurios skiepijais - gripo sukėlėjai taip greitai kinta, kad kasmet reikia iš naujo skiepytis nuo šios ligos. Ir vakcinos kiekvienais metais kuriamos naujos, atsižvelgiant į aplinkoje cirkuliuojančių gripo virusų tipus.
Nuo ūmių virusinių infekcijų skiepų nėra . Virusų yra labai daug rūšių ir nuo visų paskiepyti neįmanoma, nes viena vakcina apsaugo tik nuo vieno sukėlėjo. Dauguma šių virusinių infekcijų nesukelia sunkių negalavimų, pasireiškia lengvesnėmis formomis. Juk ir nuo gripo skiepytis raginame ne tik dėl to, kad žmogus nesusirgtų, bet ir kad apsisaugotų nuo sunkių komplikacijų.
Tai įsitikinimas, kad gripo vakcina gali 100 proc. apsaugoti nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcinių susirgimų. Pirmiausia, gripo vakcina apsaugo tik nuo Influenza viruso sukeliamų susirgimų, tad organizmo imunitetas kitiems virusams neišvystomas, ir sergamumas lengvesnio pobūdžio virusiniais susirgimais nesumažėja. Kita vertus, gripo virusas yra gana „gudrus", jis nuolat kinta ir mutuoja. Dėl šios priežasties kasmet pristatoma vis kitokia gripo vakcina, pagaminta stiprinti imuninį atsaką kitą sezoną labiausiai paplitusiems viruso tipams. Per metus mokslinės laboratorijos atlieka išsamius pasaulinio masto tyrimus, stengdamiesi nuspėti viruso paplitimą, mutacijas ir tipą. Rudeniop, apibendrinus rezultatus, pateikiamos rekomendacijos, ir farmacinės kompanijos paruošia vakciną. Net ir po intensyvaus paruošiamojo darbo gripo vakcinos efektyvumas yra tik apie 80-90 proc.. Vėlgi pagrindinė vakcinos neveiklumo priežastis - imuniteto stoka nuolat kintančiam ir mutuojančiam gripo virusui, taip pat imuniteto stoka retoms gripo viruso rūšims.
Tai įsitikinimas, kad pasiskiepijus nuo gripo, nedelsiant išsivysto imunitetas gripo virusui. Iš tikrųjų, antikūniai prieš gripo virusą išsivysto per 2 savaites nuo vakcinos dienos, bet imunitetas ir toliau stiprėja, pasiekia aukščiausią tašką po 6-8 savaičių, o po to palaipsniui pradeda mažėti. Dėl šios priežasties patartina pasiskiepyti nuo gripo kuo anksčiau, rekomenduotina spalio-lapkričio mėnesiais. Taip pat norėčiau pridurti, kad vaikų iki 9 metų imuninė sistema yra tokia greita ir efektyvi, todėl CDC (Center for Disease Control, pagrindinė JAV Infekcinių ligų prevencijos federalinė institucija) rekomenduojama vaikus iki 9 metų skiepyti 2 kartus, su 30 dienų pertrauka tarp vakcinacijų.
