Ar lankotės bažnyčioje ?
Ar lankotės bažnyčioje ? Kaip dažnai ? Nuo ko tai priklauso ?
Ar lankotės bažnyčioje ? Kaip dažnai ? Nuo ko tai priklauso ?
Ne. Ir visus kitus kviečiu neiti. Gyvenimas per trumpas, kad gaišti laiką burbant panosėje bronzos amžiaus poetų eilėraštukus.
Tenka lankytis, bet retai. Dažniausiai, tai būna per šventes su šeima, nes pats savęs prisiversti nelabai galiu. Savęs negaliu laikyti doru kataliku, nes dėl tikėjimo man kyla daugiau klausimų nei atsakymų, gal dėl to sunku savo bene vienintelę laisvą dieną sekmadienį versti eiti į bažnyčią, o kitomis dienomis paprasčiausiai nėra kada.
Tikėjimas neturėtų remtis klausimais ir atsakymais. Tam jis ir yra tikėjimas - t.y. logikos tame ieškoti nereiktų. (Čia ne propaganda, tiesiog šiaip šioks toks paaiškinimas apie tikėjimo sąvoka.) - pakomentavo Aleksanderis prieš 2 metus
Į bažnyčią einu per didžiąsias šventes, bet tai nėra prievartinis ėjimas. Mėgstu šią tradiciją Tačiau išpažinties nelaikau privaloma pareiga, nors ir yra sakoma, kad tai katalikui privaloma. Kol nesijaučiu padariusi kažką labai nedoro, nežinau, ką galėčiau pasakyti kunigui. O kam tada paistyti bet ką, jei galima tiesiog mintimis pasikalbėti su Dievu .
Žodžiu - esu praktikuojanti-simuliuojanti katalikė Praktikuojanti, nes priimu tikėjimą kartu su vaikščiojimais, išpažintimis ir kt., simuliuojanti- nes kartais tai tenka daryt "iš reikalo".
Kai jaučiu norą, nueinu ir paprastą dieną
Nesilankau. Vis noriu nueiti, bet tai nėra laiko, tai nėra nuotaikos ar panašiai...
