Taip, logiška.

Perkūnijos metu atmosferoje susidaro dideli elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibas) ir garsas (griaustinis). Žaibas paprastai trenkia, kai susidaro stiprus neigiamas elektros krūvis debesies apačioje ir atitinkamai stirus teigiamas elektros krūvis ant žemės paviršiaus. Įdomu tai, kad žaibas, kurį matome, iš tikrųjų yra grįžtamasis smūgis. Žaibas gali pasiekti 220 000 km/h greitį ir įkaisti iki 30 000 laipsnių Celsijaus. Dideli kiekiai elektros energijos tekėdami per elektrinius prietaisus gali juos nepataisomai sugadinti. Vienas žaibo smūgis gali sugeneruoti 10 000 amperų ir didesnio stiprumo srovę, gerokai viršijančią didžiausią leistiną elektriniam prietaisui srovę. Pvz., trijų 100 W lempų sietynui reikalinga 1,36 ampero stiprumo srovė, elektrinio virdulio - 10 amperų, buitiniai saugikliai perdegimo riba – 10-20 amperų, automobilio starteriui reikia 500 amperų stiprumo srovės. tokio stiprumo srovė paprasčiausiai sugadins elektros prietaisus.

Žaibai būna įvairių rūšių:

• Iš debesies į žemę;


• Nuo žemės į debesį;


• Iš debesies į debesį;


• Sausasis žaibas;


• Raketinis žaibas;


• Teigiamos iškrovos žaibas - laikomas pačiu pavojingiausiu žaibo tipu;


• Kamuolinis žaibas;


• Viršutinių atmosferos sluoksnių žaibas.

atsakė prieš 7 mėnesius

Brunete