Paprastai manoma, kad moters kūne yra 25% riebalų, o vyro kūne -15%. Bet naujausi duomenys rodo, kad didesnio moterų riebumo hipotezė klaidinga. Įprastiniu būdu riebalinio audinio kiekis gyvo žmogaus kūne nustatomas netiesiogiai - iš jo tankio: kūnas pasveriamas, paskui taikant senovinį, graikų matematiko Archimedo išrastą metodą panardinamas į vonią, pagal tai, kiek pakilo vandens lygis, nustatomas kūno tūris ir skaičiuojamas tūrio santykis su svoriu; iš to santykio ir sprendžiama apie kūno masės sudėtį. Rezultatas beveik visada tas pats: moterų kūne riebalų procentas didesnis negu vynį kūne. Kitas tradicinis būdas riebumui nustatyti, pagrįstas tuo, kad poodinio riebalų sluoksnio storis tam tikrose kūno vietose gana tiksliai rodo, kiek riebalų yra visame kūne. Mėgstama tokio bandymo vieta - žasto užpakalinė pusė per vidurį tarp peties ir alkūnės. Ranka laisvai nuleidžiama, padėjėjas neskaudžiai suima (sugnybia) kelis kvadratinius centimetrus odos, atitraukdamas ją nuo raumenų, ir išmatuoja odos raukšlės storį; iš to storio nukrypimo nuo normos sprendžiama, kiek. riebalų yra visame kūne. (Trisdešimtmečiam vyrui odos raukšlė kartu su riebalų sluoksniu laikoma normalia, jei jos storis yra 23 milimetrai, tokio pat amžiaus moteriai - 30 milimetrų.) Ir šiuo būdu matuojant išeina, kad moters kūne riebalų procentas didesnis. Bet naujesniu matavimo metodu, kuris pagrįstas branduoliniu magnetiniu rezonansu, gaunami kitokie rezultatai; nors vyrų ir moterų riebalinis audinys telkiasi skirtingose kūno vietose - moterų daugiausia žemiau juosmens, vyrų aukščiau, - bendras to negeidžiamo audinio kiekis maždaug vienodas abiejų lyčių asmenims: amerikiečių mokslininkų duomenimis - apie 23%.
