Naujųjų laikų olimpinės žaidynės iš pradžių turėjo tik netiesiogiai skatinti aukštus sportininkų rezultatus, nors jų šūkis ir buvo cinus, altius, fortius („greičiau, aukščiau, stipriau"), olimpiadų atkūrėjas ir jo bendraminčiai labiausiai tikėjosi, kad jos padės plėtoti masinį sportą.
Kai Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin) 1894 metais per kongresą Paryžiaus Sorbonoje pasiskelbė inicijuojantis naujųjų laikų olimpinį sąjūdį (ir tuo, beje, labai nustebino kitus kongreso delegatus, nes jie buvo sukviesti diskutuoti daugiausia dėl mėgėjų statuso ir nė nenutuokė apie Kuberteno planus), jis vylėsi, kad olimpinės žaidynės paskatins sportuoti minias žmonių: „Jų tikslas - pagerbti ir išgarsinti atletus, kurių pasiekti nepaprasti rezultatai žadintų garbėtrošką ir norą rungtyniauti, keltų norą sportuoti visiems". Nes jei norime, kad šimtas žmonių lavintų kūną, penkiasdešimt turi sportuoti. Kad penkiasdešimt sportuotų, dvidešimt turi specializuotis. O kad dvidešimt specializuotųsi, penki turi pasiekti stebėtinus rezultatus. Ir pirmučiausias Tarptautinio olimpinio komiteto uždavinys, Kuberteno įsitikinimu, yra kuo daugiau žmonių įtraukti į sportą: „Turime padėti sportui tapti kasdienybe, gausinti kiekvieną individą skatinančias aplinkybes, šalinti nereikalingas kliūtis ir paprastinti sudėtingas taisykles. Pasirūpinkime, kad visur būtų sporto įrenginių, kad jie būtų tobulesni ir pigiau pagaminami. O šurmulį, keliamą dėl kai kurių čempionų, Kubertenas smerkė nuo pat pradžių. Po pirmųjų žaidynių jis rašė bičiuliui: "Negalėčiau pasakyti, kad esu patenkintas. Olimpinių žaidynių spindesys manęs anaiptol neakina". Labai nusivylęs triukšmu, keliamu dėl rekordininkų, jis 1925 metais atsistatydino iš Tarptautinio olimpinio komiteto pirmininko pareigų.
Olimpinės žaidynės – tai tarptautinis sporto renginys, kuris yra pats svarbiausias per ketverius metus. Pirmosios Olimpinės žaidynės buvo suorganizuotos Graikijos mieste Olimpijoje, 776 metais prieš Kristų. Imperatorius Teodisijus, buvo uždraudęs olimpiadą nuo 393 metų. 1896 metais, prancūzo Pjero Kuberteno dėka jos vėl atgaivintos ir pradėtos organizuoti.
Nuo 1924 metų įsigalėjo atskiros žiemos Olimpinės žaidynės, kuriose sportuojamas žiemos sportas (toks kaip slidinėjimas, dailusis čiuožimas, ledo ritulys ir t.t.). Žiemos Olimpinės žaidynės organizuojamos praėjus dvejiems metams nuo vasaros olimpiados.Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius – baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas.Penki Olimpiniai žiedai – tai penki žemynai, o žiedų susipynimas Įžymus vokiečių archeologas K. Kurcijus (1814- 1896), atkasinėjęs kelis šimtmečius po žeme buvusius Olimpijos griuvėsius, rašė: ‘‘...dargi jei Dievas turi ir kitų paplitusių žemėje priesakų, skelbiančių didesnę taiką negu Olimpijos paliaubos, ir tuomet Olimpija liks mums šventąja žeme.
Mums būtina perkelti į mūsų pasaulį žėrintį tyromis ugnimis senovės kultūros kilnumą, pasiaukojantį patriotizmą, pasiryžimą, aukotis meno vardan ir rungtyniavimo džiaugsmą, pranašesnį už visas gyvenimo jėgas.‘‘
