Prisimerkus galima iš tiesų geriau matyti. Šviesos spinduliai pereina akies lęšiuką, lūžta ir susikerta akies tinklainėje. Šviesai jautrūs tinklainės kūgeliai nervais perduoda signalą į smegenis ir smegenyse susifomuoja atvaizdo kontūrai, spalvos, atstumo pojūtis ir pan.

Prisimerkus šviesos spinduliai (veikiausiai dėl interferencijos) užlinksta dar prieš patekdami į akį, todėl jie tiksliau susikerta tinklainėje ir vaizdas labiau sufokusuojamas.

Panašus efektas gaunamas žiūrint pro popieriaus (ar augalo) lapą pradūrus lape mažą 1 mm skylutę ir pridėjus lapą prie pat akies.