Tyrimai atskleidė, kad vyne esanti medžiaga saugo širdį nuo senėjimo.

Ši medžiaga vadinama resveratrolu, ir nors šio antioksidanto pavadinimą sunku ištarti, dėl savo gebėjimo sulėtinti senėjimą jis dabar labai dažnai minimas, rašo Ispanijos dienraštis „El Mundo“.

Neseniai jauninančiu šios medžiagos poveikiu įsitikino JAV Viskonsino – Medisono universiteto mokslininkai. Atlikę bandymus su žiurkėmis jie nustatė, kad nedidelės resveratrolo dozės apsaugo širdį nuo su amžiumi susijusių pakitimų.

„Kaip būtų galima paaiškinti, kad prancūzai, įpratę valgyti gana riebų maistą, turi sveiką širdį ir kur kas rečiau, nei amerikiečiai, serga širdies ir kraujagyslių ligomis?“ – pasak dienraščio, į šį klausimą pabandė rasti atsakymą amerikiečių mokslininkai. Jis buvo aptiktas raudonajame vyne. Prancūzai, kaip ir ispanai, valgydami paprastai išgeria taurę vyno, ir būtent šis gėrimas, kurio sudėtyje yra resveratrolo, apsaugo organizmą nuo kai kurių kenksmingų senėjimo pasekmių, teigiama internetiniame mokslo tyrimų žurnale „PLOS One“.

Tyrimo autoriai išnagrinėjo resveratrolo poveikį vidutinio amžiaus žiurkėms. Kai kurios iš jų buvo maitinamos įprastu maistu, kitoms buvo skirtas 20 – 30 proc. mažiau kalorijų turintis ėdalas. Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad nekaloringas maistas yra efektyvi priemonė bandant išvengti žalingų organizmo senėjimo pakitimų. Trečiajai bandomųjų gyvūnų grupei į maistą įmaišydavo šiek tiek resveratrolo. Šios medžiagos yra vynuogėse ir iš jų gaminamuose produktuose, tarp jų ir vyne.

Kadangi organizmui senstant ima keistis genų „elgesys“, siekdami įvertinti resveratrolo poveikį mokslininkai sutelkė dėmesį į genetinių ypatumų tyrimą. Ypatingą dėmesį jie skyrė pokyčiams, vykstantiems širdyje, raumenyse ir smegenyse, rašo „El Mundo“.

Tyrėjai nustatė, kad širdyje yra mažiausiai 1029 genai, kurie laikui bėgant keičiasi ir apsunkina širdies veiklą. Nekaloringa dieta tokius pakitimus sumažina 90 proc., taip apsaugodama širdį nuo senėjimo. Tuo tarpu resveratrolo poveikis yra dar stipresnis: jis padeda išvengti 92 proc. pakitimų. Žiurkėse, kurioms buvo skirta normali dieta, nebuvo pastebėta jokio senėjimą „slopinančio“ efekto.

„Mūsų tyrimas atskleidė, kad į vyresnių nei vidutinio amžiaus žmonių dietą įtraukus vyno taurę ar resveratrolo turinčių priedų, senėjimo pasekmių bus išvengta lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir laikantis nekaloringos dietos ir ribojant riebalų kiekį“, – pabrėžia JAV mokslininkai.

Jų teigimu atsižvelgus į tai, kad dauguma vyresniojo amžiaus žmonių ligų yra susiję su senėjimu, šis atradimas gali būti labai svarbus sveikatos apsaugai, nes leis sumažinti sergamumą kai kuriomis širdies ir kraujagyslių ligomis ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę.

Resveratrolo poveikis raumenų ir smegenų audiniams ne toks pastebimas, kaip širdies atveju, tačiau, pasak mokslininkų, jis taip pat padeda išlaikyti gerą jų būklę. Tiriant raumenų audinius buvo nustatyta, kad ir vyne esantys antioksidantai, ir nekaloringa dieta 26 proc. sumažina senėjimą įtakojančius genetinius pokyčius, tuo tarpu teigiamas poveikis smegenų audiniams buvo mažesnis – atitinkamai 13 ir 19 proc. Skirtingai nei nekaloringos dietos, resveratrolas nemažina svorio, pastebi dienraštis.

Ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, kad didelės resveratrolo dozės gali prailginti kai kurių bestuburių vidutinę gyvenimo trukmę ir sumažinti priešlaikinį mirtingumą. „Tačiau mes pamatėme, kad teigiamas šios net mažomis dozėmis vartojamos substancijos poveikis kur kas stipresnis, nei manėme“, – pareiškė vienas JAV atlikto tyrimo autorių genetikos profesorius Tomas Prolla.

Mokslininkai ragina atlikti daugiau klinikinių bandymų, kad būtų galima patvirtinti šių atradimų svarbą. „Su senėjimu susijusios širdies ligos – viena labiausiai paplitusių vyresniojo amžiaus žmonių mirtingumo priežasčių, todėl šis atradimas galėtų dar truputį priartinti mus prie jų gyvenimo kokybės pagerinimo“, – daro išvadą tyrimo autoriai.

Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad išgerto vyno kiekis atvirkščiai proporcingas jo naudai :) Taigi, žemiau išvardintos alkoholio normos yra nekenksmingos mūsų organizmui:
•Vyrams – ne daugiau kaip 2 taurės (po 150 ml) vyno per dieną. Ne daugiau kaip 700 ml alaus arba 90 ml degtinės.
•Moterims - ne daugiau kaip 1 vyno taurė (150 ml) per dieną. Ne daugiau kaip 350 ml alaus arba 45 ml geros degtinės. O kokia degtinė gera, čia jau spręsti Jums :)
Kai jau išsiaiškinome vyno kiekius, galime pereiti prie naudingų jo savybių :) Išgerta vyno taurė padidina taip vadinamojo gerojo cholesterolio (HDL-cholesterolis) kiekį organizme bei pagerina mūsų kraują. Vynas taip pat sumažina riziką susirgti Alzhaimerio, Parkinsono bei širdies ir kraujagyslių ligomis.

Raudonojo vyno sudėtyje yra daugiau resveratrolio. Resveratrolis – tai stiprus antioksidantas, mažinantis galimybę susirgti vėžiu. Vynas turi stiprų priešuždegiminį poveikį, taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Mokslininkai ištyrė, kad būtent šio augalinio estrogeno dėka sumažėja rizika susirgti krūties vėžiu. Taigi išgerti taurę raudonojo vyno visai naudinga. Svarbiausia jo nepadauginti!

Neseniai (2009 m.) prestižiniame Oksfordo Universitete atliktas didelio mąsto mokslinis tyrimas atskleidė stulbinantį faktą. Anot mokslininkų grupės ištyrusios daugiau nei 1,3 milijono žmonių iš viso pasaulio, galimybė susirgti vėžinio tipo susirgimais padidėja geriantiems bent vieną alkoholinį gėrimą kasdien.
Didžiausia rizika iškyla moteriškosios lyties atstovėms, mėgstančioms kasdien prie pietų stalo išlenkti vieną kitą taurę vyno.
Daktarė Naomi Alen (Naomi Allen), vykdančioji tyrimo vadovė, teigė išsklaidžiusi žmonių tarpe plačiai paplitusi mitą, kad kas dieną išgeriama vyno taurė yra ne tik, kad ne žalinga, bet netgi naudinga sveikatai. „Tyrimo rezultatai parodė, kad netgi maži, tačiau reguliarūs alkoholio vartojimo tempai, kurie kaip buvo manyta ankščiau yra netgi naudingi, iš tikrųjų yra dar vienas vėžio atsiradimo rizikos faktorius. Maždaug 5 % visų vėžio atvejų Jungtinėje Karalystėje buvo sukelti kasdienio mažų dozių alkoholio vartojimo. Žinoma kaip ir kokiais tempais vartoti alkoholį nusprendžia kiekvienas asmeniškai, tačiau būtina atsižvelgti į visus rizikos veiksnius ir rūpintis savo sveikata“ – spaudos atstovams aiškino mokslininkė.

Atlikto tyrimo autoriai pabrėžė, kad jokie alkoholio kiekiai negali būti nekenksmingi, tačiau mažinti alkoholio vartojimą siekiant sumažinti riziką susirgti itin rimtomis ligomis turėtų kiekvienas. Tikrai neblogas patarimas vis didesniais tempais alų bei kitus „laipsnių“ turinčius gėrimus mėgstantiems gurkšnoti Lietuvos gyventojams.