Jei pasirašome sutartį, partnerystė, šeima praranda spontaniškumą, kita vertus, saugumą užsitikrinti reikia. O jei reikia užsitikrinti saugumą, kyla klausimas, kaip žmogus kuria šeimą, jei nesijaučia saugus arba numato, kad gali būti nesaugus. Emociškai vertinant, tai labai subtilus dalykas. Materialiu požiūriu, žinoma, pasirašyti vedybų sutartį yra logiška. Tačiau kai pasirašoma sutartis, kyla klausimas: ši šeima į meilės ar verslo projektas, jei jau pradžioje dalijasi turtą. Susituokus turtas tampa bendras, o skiriantis jis gali paskatinti nesantaiką. Jei skiriantis prasideda žūtbūtinė kova dėl turto, tai dar kartą įrodo, ko buvo verta santuoka. Normalūs žmonės, mano įsitikinimu, gali susitarti ir be sutarties. Kaip žmogus aš nepritariu vedybų sutartims. Nemanau, kad normaliai šeimai to reikėtų. Taip, šeima kada nors gali iširti. Bet ir mūsų gyvenimas kada nors pasibaigs - kas tada? Gal nė neverta gyventi?
Nesutinku su nuomone jog sutartis reiskia kad tu to zmogaus nemyli. tikrai ne. tiesiog taip apsaugai save ir savo vaikus nuo galimu nesklandumu skirybu metu. Dauguma mano draugiu issiskyrusios. Tekejo visos is meiles. Viena liko su 2 mergelem basa plika, nes vyras savo atlyginima dedavo i savo mamos saskaita, o sita ji dar islaikydavo. Kita drauge tik per plauka neprarado buto, nes vyras turejo daug skolu.
Moterys ir merginos, nebukite aklos. Meile kada nors baigiasi. Lieka tik pagarba. Kartais ir tos nebelieka. Apsaugokite ne tik save nuo praradimu, bet ir savo vaikus. Bukite realistes, o ne optimistes :)
Finansinė vedybų pusė dažnai būna gerokai labiau komplikuota negu galėtų atrodyti iš pradžių. Santykių pradžioje visada būna didžiulė meilė, augantis pasitikėjimas ir poros tiki, kad laimingai gyvens iki gyvenimo galo ir iš esmės netgi vengiama kalbėti ar galvoti apie liūdnas pabaigas.
Visgi statistika teigia, kad 2 iš 5 santuokų baigiasi skyrybomis, taigi ar neverta pagalvoti, kas bus po skyrybų? Kaip jūs dalinsitės turtą arba skolas? Vis daugiau porų, kad būtų mažiau tokių klausimų pasirašo vedybų sutartis. Ikivestuvinė sutartis - dviejų žmonių sutartis sudaroma prieš vedybas, kuria nustatoma ir sudėliojama kaip bus dalinami materialus dalykai jei pora išsiskirs arba vieno mirties atveju.
Daugeliui ši sutartis dar vis atrodo kažkas nežmoniško ir žlugdančio romantiką, tačiau ekspretai teigia, kad tai ne kas kita kaip krupštus finansų planavimas. Tokia sutartis iš esmės įgalina paskirstyti turtą taip kaip to norite jūs, o ne taip kaip tai nustato eilė įstatymų, kurie kaip žinia ne visada tobuli :)
Yra susiformavęs neteisingas požiūris, kad ikivedybinės sutartys skirtos tik turtingiems. Ši sutartis gali būti naudinga visiems kurie turi bent kiek nuosavo turto, arba skolų / įsipareigojimų arba vaikų. Šia sutartimi vienas iš sutuoktinių gali būti apsaugomas nuo kito sutuoktiniu jau turimų skolų, ir iš esmės aiškiai sudelioja kiekvieno atsakomybę.
Norint turėti galiojančia ikivedybinę sutartį būtina:
Jos jau nebe naujiena. Tokia sutartis labai gerai - apsidraudimui, jeigu žmonems - abiems arba vienam nebe pirma santuoka, jeigu iš ankstesnių santuokų, yra vaikų. Surašai, kas kam priklauso. O jeigu suaugę vaikai iš visų santuoklų ims pjautis dėl tėvų turto? ir tėvus kiršins ir patys susipjaus. geriau protingai nuo to juos apsaugoti - sutartimi. Vedybų, povedybinė ar ikivedybinė sutartis... čia jau apsisprendimo reikalas. Duok Dieve, kad jos neprireiktų. neprireiks, bus galima išmesti - anuliuoti.
Girdėjau, žinau, tačiau nemanau, kad jos reikėtu, nes nėra reikalo taip daryti, vestuvės turi būti ne dėl pinigų o iš meilės
Girdėjau, žinau, tačiau nemanau, kad jos reikėtu, nes nėra reikalo taip daryti, vestuvės turi būti ne dėl pinigų o iš meilės
Taip, teko girdėti. Kol kas apie vedybas negalvoju. Priklauso nuo žmogaus su kuriuo tuoksiesi, bet aš tikriausiai sudarysiu (paprasčiausiai po to bus mažiau problemų).
