Ar tiesa, kad natūralus valinlės skonis yra nesveika mūsų organizmui?
Vanilė – tai tropinė vijoklinė orchidėja su ilgu, žaliu, storu stiebu, kuris leidžia ūglius. Vanilė išgaunama po ilgo ir sudėtingo proceso. Pupelės pirmiausia laikomos aukštoje temperatūroje, drėgnai, kad augalas nustotų vegetavęs. Tada keletą dienų vyksta džiovinimas dieną saulėje ir „prakaitavimas“ naktį. Kai pupelės tampa tamsios, aliejingos ir lanksčios, jos dar apie du mėnesius džiovinamos pavėsyje. Po to jos atrenkamos, rūšiuojamos ir dedamos į dėžes tolesniam grūdinimui vienam ar dviem mėnesiams.Nuo seno kvapioji vanilė buvo vertinama kaip vaistas, gydantis mažakraujystę. Vanilėmis patariama aromatizuoti uogienes, ledus, konditerijos gaminius, varškę bei sūrius.
Vanilėmis netgi aromatizuojami cigarai ir turkiškas tabakas. Be to, vanilėmis patariama skaninti sausainius, pyragaičius, tortus, keksus, meduolius, pudingus, kremus, kisielius, kompotus, kakavos gėrimus, desertinius vaisių patiekalus, pieniškas sriubas, saldžiuosius padažus ir vaisių bei uogų drebučius.
Kai kuriose šalyse vanilėmis gardinama grikių ir manų košė bei grietinėlė.
Natūrali vanilė dažnai pakeičiama sintetine vanile – vanilės cukrumi, kuris yra pigesnis ir kurį gana patogu naudoti. Vanilė yra brangiausių prieskonių trejetuke - šalia šafrano ir kardamono. Vanilės kvapas subtiliai saldus, mažina jaudulį, ramina, suteikia vidinį meilės ir ramybės pojūtį.