Tai ne visai teisinga. Nežinau kiek skaitytojas susipažinęs su kaulų ląstelėmis ir struktūromis, todėl trumpai aprašysiu jas.
Osteoblastai - ląstelės gaminančios kaulinę medžiagą (kai jos įsiūrija kaulinėje medžiagoje, jos imamos vadinti osteocitais)
Osteoklastai - ląstelės ardančios kaulinę medžiagą.
Abu šių ląstelių tipai yra aktyvūs visą žmogaus gyvenimą. Tai yra mūsų kaulai yra nuolat ardomi osteoklastų ir iš naujo atstatomi osteoblastų - tai vadinama kaulo remodeliavimu. Osteoklastai ląsteliniame lygmenyje truputį išardo kaulinės medžiagos, o iš paskos įauga osteoblastai, kurie tuoj pat atstato tą vietą. Tai yra svarbu dėl to, jog taip būtų nuolat atitaisomi mikropažeidimai kauluose. Ir dar tokiu būdu reguliuojama kalcio jonų apykaita - ardant kaulus daugiau kalcio patenka į kraujotaką, kai jo reikia. Kai kalcio daug kraujotakoje - jis daugiau sukaupiamas kauluose kaip savotiška atsarga.
Kaulo ląstelės:

Pats kaulas sudarytas yra taip pat iš skirtingų tipų kietųjų medžiagų. Visą kaulą iš išorės dengia elastiškesnė medžiaga - antkaulis (periostas). Ši medžiaga ypatinga tuo, jog ji yra gerai įnervuota ir aprūpinama krauju, bei joje yra ląstelių, iš kurių susidaro visos kaulinės ląstelės (vadinamos pirminėmis ląstelėmis ir iš esmės panašios į kamienines ląsteles). Po anktauliu išsidėsto tankioji ir akytoji kaulo medžiaga. Nesileidžiant į detales: tankioji medžiaga yra stipriai kalcifikuota ir be ertmių; akytoji medžiaga turi ertmes vadinamas trabekulėmis ir jose yra kaulų čiulpai. Tankioji medžiaga yra arčiau kaulo paviršiaus, po antkauliu. Akytoji - giliau kaulo viduje. Piešinyje daug akytosios medžiagos, o tankioji išsidėsčiusi kaulo krašte:

Kaulų lūžiai. Jie būna įvairių tipų: uždaras ir atviras kaulo lūžis (pagal tai ar lūžgaliai praduria ordą ir išeina į kūno paviršių); pilnas ir nepilnas kaulo lūžis (pilnas kai lūžgaliai atsiskiria vienas nuo kito, nepilnas kai lūžgaliai lieka sujungti tam tikra dalimi). Nepaisant to, kaulo vientisumas vistiek yra pažeidžiamas ir toje vietoje kaulas turi iš naujo atsikurti.
Gyjimo mechanizmai yra įvairūs skirtingiems kaulo lūžių tipams. Bet kartu jie turi daug panašumų, todėl panagrinėsim etaloninį gyjimą esant pilnam lūžiui (lūžgaliai atskirti).
- Susidariusį plyšį pirma užpildo kraujas ir audinių skystis. Neilgai trukus specifinės ląstelės (makrofagai) suryja kraujo kūnelius ir leidžia į tą vietą įaugti minkštam jungiamąjam audiniui (toks pat audinys kuris matomas iškart po oda negiliai susižeidus).
- Toliau į šį minkštą audinį atkeliauja kremzlinės ląstelės (iš antkaulio "kamieninių" ląstelių atsiradusios). Vėliau iš tų pačių antkaulio ląstelių į kremzlinį audinį atmigruoja ir osteoblastai, kurie ir ima gaminti kaulinį audinį. Ši gamyba būna gana intensyvi. Būtent todėl atsideda tankesnis kaulinis audinys nei įprasta ir dažnai jo atsideda šiek tiek daugiau - susidaro taip vadinamas kaulinis rumbas. Būtent todėl įprasta manyti, kad šiuo momentu naujas kaulinis audinys toje vietoje yra "tvirtesnis" nei įprasta kaulinė medžiaga. Bet tai ne visai teisinga, nes į kaulo tvirtumą įeina: kietumas, tam tikras lankstumas/ elastiškumas - atsparumas lūžiams. Manau jei šioje stadijoje kaulą apkrautume didele jėga, jis lūžtų vis tik tai toje pačioje vietoje (nes kaulas įgyja didesnį kietumą, bet dar neturi įprasto elastiškumo). Paveikslėlye kaulinis rumbas pažymėtas "callus":

- Paskutinė stadija yra remodeliavimas - t.y. osteoklastai ardo rumbą ir osteoblastai jį paverčia įprastu kaulu. Taigi po kurio laiko kaulas tiek lūžio vietoje tiek bet kur kitur tampa lygiai toks pat ir niekuo nesiskiria.

Norint, kad kaulas tikrai virstų tvirtesniu - reikia jam nuolat suteikti stresą. Dažniausiai tai yra tam tikras fizinis/ mechaninis krūvis. Futbolininkų kojų/ kaktos kaulai tampa tvirtesni dėl nuolatinių smūgių kamuoliu. Boksininkų dažnai plaštakos kaulai gali tapti tvirtesni. Dėl nuolatinio streso skatinamas nuolatinis remodeliavimas ir didesnis kaulinės medžiagos atsidėjimas.

atsakė prieš 7 mėnesius

Argentum