Fasuotas vanduo parduotuvėse, žinia, būna kelių rūšių: geriamasis, mineralinis, šaltinio, stalo vanduo. Mineralinio ir šaltinio vandens privalumas, kad jo negalima dezinfekuoti, be to, šie vandenys turi būti pilstomi gavimo vietoje. Geriamą vandenį leidžiama dezinfekuoti, kad neliktų galimos mikrobinės taršos. Dažniausiai dezinfekuojama cheminėmis medžiagomis, todėl susidaro tam tikri junginiai, kurie žmogui nėra naudingi. Nors jų kiekiai neturi viršyti nustatytų normų, visgi jie kaupiasi organizme. Tiesa, vanduo iš čiaupo taip pat dezinfekuojamas.

Šaltinio vanduo nuo mineralinio skiriasi tuo, kad pastarasis nėra oficialiai pripažintas natūraliu mineraliniu vandeniu. Pagrindinė priežastis – dėl galimų įtekėjimų į šaltinį galinti kisti cheminė sudėtis. Stalo vanduo gaminamas geriamąjį vandenį maišant su mineraliniu ar jį mineralizuojant.

Vandens tinkamumo terminai, nurodyti etiketėje, reiškia, kad po nurodytos datos gali keistis vandens cheminė sudėtis, blogėti jo kokybė. „Visada sakoma, kad naudingiausia yra gerti vandenį iš čiaupo, nes jis yra bėgantis, o stovintis vanduo yra stovintis vanduo“, - teigė V. Galdikienė.

Beje, vandens kokybę turėtų sekti ir elementarių buitinių filtrų mėgėjai, kai vanduo filtruojamas į specialų indą. Ne tik reikėtų dažnai plauti šiuos indus, bet ir kuo greičiau išnaudoti juose esantį vandenį. Mat kuo ilgiau jis stovi, tuo didesnė jo taršos tikimybė.