Stebuklingas vitamino E poveikis egzistuoja tik gamintojų reklamoje ir pirkėjų vaizduotėje. Papildomos vitamino E dozės, kurias suvartojame viršydami būtiną jo kiekį, gaunamą su maistu, naudingos ne tiek mūsų kūnui, kiek mūsų vaistininkui. Nei vitaminas E grąžina jėgas išsekusiems vyrams, nei jis raukšles naikina, nei senas ląsteles atjaunina, jokių stebuklingų jo galių mokslas kol kas neįrodė.

Vitaminas E reikalingas riebalų apykaitai: jis neleidžia riebiosioms rūgštims suirti ir tokiu būdu saugo ląstelių apvalkalus, hormonus ir fermentus, kurie be tų rūgščių negalėtų susidaryti. Tačiau minimalią to vitamino dienos normą žmogus gauna iš įprastinio maisto, iš aliejaus, sviesto, margarino, dribsnių, iš kepenėlių, pieno, daržovių ir salotų, todėl jokių papildomų tablečių paprastai neprireikia.

Kadangi tos papildomos tabletės kai kuriuose bandymuose su gyvūnais sukelia tam tikrą poveikį, pavyzdžiui, nevaisingoms žiurkėms grąžina vaisingumą, tai daugelis mano, kad jos taip pat veiks ir žmones. Pavyzdžiui, yra duomenų, kad tam tikri vitaminai (be E ir C, dar beta karotinas) neleidžia į ląsteles skverbtis vadinamiesiems laisviesiems radikalams, tai yra - deguonies turinčioms molekulių nuolaužoms, kurios dirgina ir tam tikrais atvejais net naikina mūsų kūno ląsteles, bet dėl to dar ginčijamasi. Net jei koks nors poveikis ir būtų patikimai įrodytas, jis neturėtų nieko bendro su maisto vitaminais ir juo turėtų rūpintis farmacininkai. Užtat ypač keista, kad viešoji nuomonė, šiaip jau labai kritiškai vertinanti vaistus, šįsyk taip lengvabūdiškai keičia poziciją.