Ir todėl žmonės įsivaizduoja, kad siela išskrenda?
Na ne visai tiesa. Fosforas tikrai neišsiskiria - o jei ir išsiskiria į žemės paviršių jis negalėtų iškilti, nes fosforas (kaip po toks grynas) yra kietas. Fosforo egzistuoja kelios alotropinės atmainos: baltasis fosforas (kairė), raudonasis (du viduriniai), violetinis (dešinė) bei juodasis (nuotraukoje nėra):
Nepaisant to, išsiskiria fosforo junginys. Jis vadinamas fosfinu (pagal IUPAC - fosfanas) - tai fosforo trihidridas, cheminė formulė PH3, fosfino molekulė atrodo taip:
Molekulė struktūra identiška amoniako (NH3) - t.y. trikampė piramidė (fosforas viršūnė - vandeniliai sudaro pamatą). Tokią molekulės formą lemia keturios elektronų poros (viena viršūnėje) - kurios dėl elektrinės stūmos išsidėsto būtent kaip tetraedre (atitinkamai metane tai išsidėsto keturi ryšiai).
Fosfinas - bespalvės, bekvapės, dėgios, toksinės dujos. Tačiau neretai fosfinas turi priemaišos P2H4 (difosfino), kuris suteikia nemalonų česnako ar gendančios žuvies kvapą.
Būten dėl šios priemaišos fosfinas užsidega tiesiog ore. Lygtis:
PH3 + 2O2 -> H3PO4
Žinoma oksidacijos metu susidaro ir šalutinių fosforo oksidų bei vandens. Būtent fosfino degimo metu susidaro liuminiscecinė liepsna (t.y. švytinčia tamsoje).
Štai yra laboratorinė sistema YOUTUBE, kuri išgauna fosfiną ir parodyta kaip atrodo jo degimas (blyksi liepsnelės skysčio paviršiuje).
Kitas klausimas: iš kur atsiranda fosfinas?
Faktas nereikalaujantis įrodymo: fosforas yra svarbi žmogaus organizmo sudėtinė dalis, įeinanti į tokias makromolekules kaip DNR, RNR, baltymai, fosfolipidai (membranose). Visose šiuose junginiuose fosforas egzistuoja fosfatinės grupės sudėtyje, t.y. tokia pati kaip H3PO4 rūgšties. Negana to mūsų organizmo skysčiuose (kraujyje, ląsteliniame ir tarpląsteliniame skystyje) yra fosfato jonų (tiksliau vandenilio fosfatai H2PO4- ar HPO4-2). Taigi manoma, jog šiuos fosfatus redukuoja pūvimo bakterijos . Tai yra prie fosfatų jungiamas vanenilis ir atskeliami deguonys, kol jis virsta PH3 forma. PH3 kaip dujos difunduoja per dirvožemyje esančias poras ir pasiekia žemės paviršių, o tik pasiekusios orą jos ima degti. Būtent todėl, jog fosfinas iškyla labai nedideliais kiekiais ir difuziškai (ne vienas didžiulis dujų telkinys, o po nedidelius kiekius skirtingose vietose) - degimas atrodo tiesiog kaip lengva migla / švytėjimas ore (priešingai nei bandyme, kur matome ryškias liepsneles).
Galiausiai neskubėkite pašiepti teiginio "virš šviežiai supilto kapo". Šiame teiginyje yra dalis tiesos. Kapo supylimo laikas neturi nieko bendra - esmė yra laikas po žmogaus mirties, jei žmogus yra jau ilgesnį laiką miręs, vadinasi bakterijos jau spėjusios pradėti savo darbą. Karstas tikrai nėra dujas izoliuojanti sistema - pro plyšius dujos išeina į dirvožemį. Kol kapas yra naujai supiltas - dirvožemis nesusigulėjęs, yra didesnės poros, kuriomis dujos greitai ir lengvai pasiekia žemės paviršių.
Fosfino švytėjimas:
Beje pastebėtina, kad tai galima matyti ne tik naktį kapinėse, bet ir naktį pelkėse, kemsynuose, miškuose. Dažnai šis reiškinys siejamas su kuo nors antgamtiška.
Tai tiesa. Deja, nepasakysiu tikslaus pavadinimo to fosforo junginio, tačiau jis išsiskiria lavono įrimo metu. Iškilęs į žemės paviršių jis jungiasi su deguonimi (dega). Šis procesas vyskta ir dieną ir naktį, tačiau dieną (dėl saulės šviesos nėra pastebimas), o naktį primena šmėklą, nes dega debesėliai, kurie primena sielas.
Taip,issiskiria fosforas ir kuri laika virs svieziai supilto kapo galima pamatyti lengva svytejima,tuo gasdindamas zmones.
Fosfino švytėjimas naktį: http://www.smashinglists.com/wp-content/uploads/2010/07/hessdalen-lights.jpg - pakomentavo Argentum prieš 6 mėnesius
- Brukalas (spam)
- Įžeidžiantis
SiųstiAtšaukti