Žurnalistai - taip pat žmonės, todėl negalima norėti, kad jie rašytų nešališkai. Tik stebėtina, kaip šiurkščiai jų asmeninės nuomonės ir nusistatymai skverbiasi į jų skleidžiamas žinias. To šališkumo mastui nustatyti buvo surengta apklausa, pateikiant konkretų pavyzdį: Sužinota, kad ministras pirmininkas X parūpino savo partijai maždaug 100 000 eurų, - tokį fiktyvų pranešimą gavo apie 140 Vokietijos laikraščių redaktorių. - Iš turimos informacijos neaišku, ar tie pinigai gauti teisėtai, ar pažeidžiant įstatymą. Vietoj X pusei žurnalistų buvo pateikta pavardė „Strausas" (Strauß), kitai pusei - „Rau". Be to, žurnalistai buvo paprašyti savo palankumą Rau arba Strausui įvertinti pažymiais nuo -3 iki +3. Ir štai rezultatas: daugiau kaip pusė redaktorių buvo pasirengę apie jiems nemielą ministrą pirmininką dar net negavę oficialaus patvirtinimo parašyti, kad jo poelgį laiko neteisėtu. O jiems patinkantį ministrą pirmininką šitaip būtų pasmerkę tik 29% redaktorių. Turimi empirinio tyrimo rezultatai nepateisina žurnalistų kišimosi į asmens teises visuomenės interesų gynimo dingstimi,- rašoma tyrimo ataskaitoje. - Tokiu atveju misija tarnauti visuomenei panaudojama pateisinti viešam politiko asmens teisių pažeidinėjimui, kurį dažniausiai skatina paties spaudos organo ir jo darbuotojų interesai.
Imkime kad ir mūsų Lietuvą, ir tarkim pastarąją Kedžio istoriją? Kaip akivaizdžiai ir šališkai yra pateikiama informacija per TV komercines laidas... dabar neesu tikras dėl laidų pavadinimų, tačiau per vieną jų kas savaitę rodoma viena šios istorijos pusė, ir per kitą laidą viskas rodoma į kitą pusę, nėra laidos kuri parodytų objektyviai, nes žurnalistai dėl N priežasčių pasirenka savo pusę.
