Ar žmogus tikrai panaudoja tik 10% savo smegenų?
10% tai zmogaus sugebejimas suprasti supanti pasauli ir to amnipuliuoti. kiekvienas zmogus supanti pasauli suvokia skirtingai todel ir esame skirtingi, vieni turtingi, nes suprato pinigu veikla, kiti neturi nei canto duonai nusipirkti, nes jie nesupranta pinigu veiklos. Taigi jus teigiate jog zmogaus mastymas turi ribota galia, tai kodel siekentis zmogus tobuleti jis ir tobuleja. tugali visa savo gyveni mokytis is vadoveliu ir tu ismoksi. zmogaus mastymas ir jo smegynis yra beribes jos gali tai komes dar net neisivaizduojame...
S.V
Žinoma, kad netiesa :)
Po mokslo populiariąją literatūrą "sparnuota mintis", esą, žmogus panaudoja tik 10 proc. savo smegenų, sklando nuo 1907 metų. Ji paneigta remiantis pacientų, patyrusių galvos traumas, stebėjimu. Pasirodo, kad bet kurios smegenų dalies pažeidimas padaro ilgalaikį poveikį protiniams žmogaus sugebėjimams, jo vegetacinės nervų sistemos funkcionavimui, elgsenai, o tomografija atskleidė, jog nė viena smegenų sritis nėra absoliučiai neveikli.
Atlikti išsamūs smegenų tyrimai neparodė nei vienos smegenų zonos, kuri būtų neaktyvi ir žymiai daugiau nei 10 proc.smegenų yra aktyvios daugumą laiko, o tai reiškia, kad žmogus naudoja 100 proc. savo smegenų.
Ne, netiesa.
Dešimties procentų mitu vadinamas labai plačiai paplitęs mitas, kad žmogus naudoja tik nedidelę dalį smegenų, o likusi dalis arba nenaudojama, arba naudojama įvairioms mistinėms galioms – telepatijai ir panašiai. Dažniausiai nurodomi 9% arba 10% naudojamų smegenų, tačiau beveik niekada nenurodoma, ką tie procentai reiškia – smegenų ląstelių skaičių, smegenų žievės paviršiaus ploto dalį ar ką nors kitą.
Mitas susiformavo XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kai teiginiai apie tai, kad žmogus išnaudoja tik dalį savo smegenų, buvo paskelbti keliuose populiariuose leidiniuose ir reklamose. Prie to, kad mitas išpopuliarėjo labai prisidėjo psichinės energijos ir panašių pseudomokslinių teorijų šalininkai, kurie tvirtino, kad ypatingų psichinių galių turintys žmonės išnaudoja būtent tą, „nenaudojamą“ smegenų dalį.
Mįslingas klausimas, iš kur atsirado skaičius 10%. Iki šiol mokslas menkai žino apie tai, kaip smegenyse koduojama informacija. O nežinant kodavimo būdo nėra įmanoma įvertinti nei maksimalios informacinės smegenų talpos, nei turimos informacijos kiekio, nei informacijos apdorojimo galimybių.
