Dėl kokios priežasties Baltijos jūroje nėra ryklių? Ar būtų įmanoma juos užveisti?
Baltijos jūra - tai didžiausias pusiau uždaras sūraus vandens telkinys pasaulyje. Giliausia vieta 459 m, vidutinis gylis 52m. Žiemos laikotarpiu ~45% Baltijos jūros pasidengia ledu. Per Skagerako ir Kategato sąsiaurius Baltijos jūra jungiasi su Šiaurė jūra. Baltijos jūrai pilnai pasikeisti vandenį per šiuos sąsiaurius trunka 25-35 metus.
Skagerako ir Katego sąsiauriuose yra rasta 31 ryklių ir jiems giminingų žuvų rūšių (rajų ir kitų kremzlinių žuvų).
Labiausiai paplitusi rūšis Spygliuotasis ryklys - Squalus acanthias - užauga iki 1,2m ilgio, atrodo taip:
Nepaisant to, jog tai nedidelė ryklinė žuvis, į šiuos sąsiaurius rečiau užsuka ir tokie svečiai kaip Pilkasis šešiažiaunis ryklys - Hexanchus griseu, užaugantys iki 5 metrų ilgio, atrodantys taip:
Silkinis ryklys - Lamna nasus - užauga iki 3-3,7m. Yra įrodymų, jog jie ankščiau Baltijos jūroje gyveno toliau nei ties sąsiauriais, manoma buvo paplitę net iki Alandų salų (galime manyti, jog jų būta ir arčiau Lietuvos). Šiandien jie vis rečiau aptinkami toliau Baltijos jūroje, tačiau jų paplitimą wikipedia nurodo po visą Baltijos jūrą.
Paplitimas:
Kodėl jų tiek mažai? Taip yra dėl Baltijos jūros druskingumo ypatybių. Daug įtekančių ūpių lemia nuolat kintantį jūros druskingumą - todėl rykliams reikia specifinių organų, kad geriau prisitaikyti prie kintančio druskingumo. Mažas druskingumas Baltijos jūros tolesnėse dalyse (centrinėje ir šiaurinėje) lemia tai, jog rykliams reikia sunaudoti labai daug energijos norint nuolat prisitaikyti ir gyventi tokiame vandenyje (jiems tenka naudoti energiją norint palaikyti savo vidaus skysčių balansą). Rykliai niekada neneršiai Baltijos jūroje dėl tos pačios priežasties - jų jaunikliams lengviau išgyventi sūresniame vandenyje.
Visos 31 ryklinių žūvų rūšys ir daugiau medžiagos rasite šitame straipsnyje anglų k.: <ČIA>
Trumpi faktai apie ryklius Baltijos jūroje anglų k.: <ČIA>
Dar daugiau visko apie Baltijos ryklius čia.
Grįžtant prie teorinio "užveisimo" atvejo. Manau būtų įmanoma atrasti rūšis, kurias gal ir teoriškai pavyktų Baltijos sąlygomis čia apgyvendinti, bet dėl susisiekimo su sūresniais vandenimis jie migruotų iš čia.
