Į ką skirstomi angliavandeniai pagal jų struktūrą?
Angliavandeniai – svarbūs gyvojo organizmo cheminiai junginiai.Angliavandeniai skirstomi į tris grupes. Mažos angliavandenių molekulės, kurios nesihidrolizuoja, vadinamos monosacharidais, didesnės – disacharidais, o didelės – polisacharidais. Monosacharidai, pagal anglies atomų skaičių molekulėje, skirstomi į triozes, tetrozes, pentozes, heksozes ir heptozes
Monosacharidai yra paprasčiausi angliavandeniai, hidrolitiškai neskaidomi į mažesnius vienetus. Savo struktūra jie yra polihidroksialdehidai arba polihidroksiketonai. Pagal karbonilo grupę jie skirstomi i aldozes ir ketozes. Pagal anglies atomų skaičių molekulėje aldozės ir ketozės skirstomos i triozes, tetrozes, pentozes, hektozes, heptozes. Monosacharidų, kurių C atuomų skaičius didesnis kaip 7, gamtoje beveik nerasta. Oligosacharidai sudaryti iš 2-20 tarpusavyje sujungtų monosacharidų molekulių (disacharidai, trisacharidai, tetrasacharidai, pentasacharidai, heksasacharidai ir t.t.). Gamtoje plačiausiai paplitę, ir organizme didžiausią reikšmę turi disacharidai. Monosacharidai ir oligosacharidai dažniausiai yra saldžios medžiagos ir todėl vadinamos cukrumis. Polisacharidai yra stambiamolekuliai junginiai, sudaryti iš daugelio monosacharidų likučių. Jie skirstomi i homopolisacharidus ir heteropolisacharidus. Pirmųjų sudėtyje yra tik vienos rūšies monosacharidų likučių
Tarp disacharidų ir polisacharidų dar yra oligosacharidai.
— Monosacharidus (pagal anglies atomų skaičių molekulėje šie dar skirstomi į tetrozes, pentozes, heksozes ir t. t.)
— Disacharidus
— Polisacharidus.
