Šuns užpuolimai skirstomi į tris kategorijas: valkataujančio šuns užpuolimas, neapmokyto ir apmokyto šuns užpuolimas (pats liūdniausias variantas). Pirmo tipo užpuolimų pasitaiko dažnai. Eini, nieko nelieti, staiga iš už kampo išbėga šuo ir pradeda loti. Nereikia išsigąsti, tokioje situacijoje lojimas – greičiau šuns baimės požymis. Neapmokytą šunį galima pagąsdinti. Žvėriškai suriaumokite, pradėkite lėtai piktai eiti link šuns ir greitai pasilenkite, lyg norėdami ką nors paimti nuo žemės (šunys dažnai bijo šio veiksmo). Galite mesti į jį akmenį, žiebtuvėlį, galų gale rankinę. Tai žalos šuniui nepadarys, o išgąsdinti gali. Šunys dar labai bijo elektrošoko traškėjimo ir žiežirbų. Dar galima panaudoti pipirinį dujų balionėlį. CS ir CN dujų balionėliai šunų neveikia, tik žmones. Dujas reikia naudoti iškart, nelaukiant šuns atakos, nes pirmas 3-4 sekundes šuo dar sugebės tęsti ataką. Atminkite, saugomoje teritorijoje greta šeimininko šuo jaučiasi pasitikinčiai. Jei šeimininkas adekvatus, jis atitrauks nuo jūsų įsismarkavusį augintinį, o jei ne... Kai šuo pradeda ataką, bandyti jį gąsdinti vėlu. Reikia gintis. Kai šuo puola, jis neloja – riaumoja arba urzgia. Visi šunys griebia tai, ką jiems paduoda, ir nesvarbu, ar tai bus koja, ranka ar veidas. Todėl geriausiai greitai nuleisti kairės rankos rankovę ir ją duoti puolančiam šuniui. Arba rankinę ar kitą daiktą, pakliuvusį po ranka. Kai šuo sugriebia tą daiktą, negalima jo paleisti, nes tuomet šuo praras „susidomėjimą“ tuo daiktu ir puls griebti kitą žmogaus dalį. Laisva ranka ir koja muškite šunį per nosį ( „specialistai“ teigia, kad šis smūgis šuniui yra mirtinas. Netiesa, bet kad labai nemalonus, tai tikrai), šonkaulius, spirti į gerklę. Po 3-4 nesėkmingų atakų šunys pasimeta ir nutraukia puolimą. Tik ne koviniai (pitbuliai, terjerai, bulterjerai ir kt.) – jie kovoja iki galo. Kai šuo puola, galima iš nedidelio atstumo mesti jam į akis ar nąsrus smėlio. Svarbu nerėkti iš baimės ir nemosikuoti rankomis – šunys dar labiau įniršta. Tokiu metu geriau atsiremti į sieną ar medį, kad neprarasti pusiausvyros. Ir atminkite, šunys yra plėšrūnai, o tik paskui – žmogaus draugas.
