Britų sociologai atliko apklausą ir išsiaiškino, kad vyrus vien mintis, jog reikėtų pasipiršti moteriai, baugina lygiai taip pat, kaip ir plaukiojimas jūroje kartu su rykliais, rašoma portale thelondonpaper.com.
Ezinearticles.com pataria:
1. Subtiliai užsiminkite išrinktajam, kad esate pasiruošusi santuokai. Tai galite padaryti matomoje vietoje palikdama straipsnius apie santuoką. Tik nepersistenkite – nedėkite jam po akim vestuvinių žurnalų ar nuotraukų su nuotakom – tokios tiesioginės užuominos vyrą gali išgąsdinti.

1. Nemanykite, kad jei esate pasiruošusi santuokai, tai pasiruošęs ir jūsų vyras. Pasikalbėkite apie tai, bet neįtakokite jo nuomonės, kad ir kokia ji būtų.




2. Pasikvieskite jį į svarbią giminės ar šeimos šventę. Taip parodysite jam, kad mylimasis jums labai svarbus ir manote, jog jis jau yra jūsų šeimos narys.




3. Nors jūs ir norite, kad vyras žinotų, jog santuoka jums labai svarbi, pabandykite jo neišgąsdinti. Santuoka neturėtų būti jūsų tikslas – tai abiejų žmonių noras visą gyvenimą būti drauge.




4. Jei jau mėginote kalbėtis su savo mylimuoju apie santuoką, bet tai nedavė jokių rezultatų, pabandykite atsargiai paklausti jo draugų, ar bičiulis nėra apskritai nusistatęs prieš santuoką. Klauskite atsargiai ir mandagiai, nes draugai tikrai papasakos jūsų vaikinui apie tai, ko klausinėjote. O jūs juk nenorite atrodyti vedybų maniakė?




5. Suteikite jam laisvės. Stenkitės neprieštarauti, jei jis laidžia laiką su draugais. Anksčiau ar vėliau, jei tikrai jus myli, jis supras, kad esate jam brangi ir nenorės jūsų prarasti. Ir vienintelis būdas (jis ir pats tai žino), kaip išlaikyti jus visą gyvenimą, kad priklausytumėte jam vienam – pasipiršti.




6. Jei visi bandymai užsiminti apie santuoką bus nesėkmingi, tiesiogiai paklauskite, ar jis mano, kad esate ta moteris, kurią kada nors ves. Jei jis atsakys „ne“, bent jau žinosite, kad iš šio vaikino įsipareigojimų neverta tikėtis.

Santuokafobija – ne liga. Tai – pasaulėžiūra, gyvenimo būdas, kuriame šeimyniniams santykiams paprasčiausiai nėra vietos. Kartais santuokafobas žino, kad nėra sutvertas šeimai. Žmogus su savimi gyvena santarvėje ir dėl to nekenčia – visai neblogai. Net gerai. Kas gi sakė, kad žmogus būtinai turi turėti šeimą? Tai tik mitas ir nieko daugiau. Kur kas geriau atrodo viengungis, nei nelaiminga vienas kitą kankinanti pora. O ką daryti žmogui, kuris savo išrinktajame atpažino santuokafobą? Deja, nieko radikalaus negalima pasiūlyti. Nes kitam žmogui „perauklėti“ santuokafobą, kaip ir bet kurį kitą žmogų, neįmanoma. Tai ne jūsų misija. Kai panorės, jis pasikeis pats. Arba nepasikeis. Dėl to galima nusiminti arba neimti į galvą. Bet paklauskite savęs: kas iš to, kad nusiminsite? Gal pagerės jūsų santykiai ir jis pats nusitemps jus į santuokos rūmus? Vargu. Gal dėl to tapsite sveikesni? Abejoju. Gal turėsite daugiau pinigų? Taip pat ne. Taigi, jeigu išrinktasis, su kuriuo siejate tam tikras viltis, santuokafobas , - iš to neverta daryti tragedijos. Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo principus ir įsitikinimus. Juos keisti nori toli gražu ne visi. Jūs negalite nei pakeisti, nei perauklėti artimojo. Galite tik nešvaistyti savo jėgų ir energijos neperspektyviam užsiėmimui. Aleksandras Svijašas "Patarimai besiporuojantiems"