kad šeimos narių bendravime būna krizės yra labai natūralu ir to pernelyg bijoti nereikia. Nes būtent krizės suteikia impulsą tolimesniam santykių vystymuisi.
Kaip teigia daugelis apie šeimos santykių krizes rašančių autorių, šeimą ištinka dvejopo pobūdžio krizės - tokios, kurias ji sugeba įveikti be kitų pagalbos, o tos, kurių šeima viena pati jau nebegali įveikti ir jai yra reikalinga pagalba.Santykių krizės vystymosi etapai. Šeimą krizė neištinka iškart , ji vystosi tam tikrais etapais. Pirmasis etapas būna tada, kai dėl sudėtingos situacijos sutrinka pusiausvyra šeimoje, padidėja įtampa. Šeima stengiasi įveikti sunkumus tais būdais, kurie iki šiol buvo efektyvūs (bendrauja, gilinasi į problemos priežastis ir pan.). Antrasis etapas prasideda tada, kai šeimai nepavyksta išspręsti problemų, sudėtinga situacija tęsiasi, įtampa šeimoje auga. Trečiajame etape šeimai atsiranda didelis poreikis mobilizuoti visus išorinius ir vidinius resursus, kad įveiktų sudėtingą situaciją. Šeima bando naujus problemų sprendimo būdus, ieško pagalbos. Šiame etape šeima jau pasirengusi priimti pagalbą iš šalies ir noriai tai daro. O ketvirtasis etapas pasižymi tuo, jog nepavykus išspręsti problemų ir įveikti sudėtingos situacijos, šeima fiksuoja vadinamąją patologinę patirtį. Tokios šeimos klimatas sudėtingas, joje daug pykčio, nepasitikėjimo, baimės – šiuo etapu šeimai neieško pagalbos, labai linkusi į izoliaciją.
Gyvenimas šeimoje – tai nuolatinis stebėjimas ir klausymasis. Vieni dalykai sukelia džiaugsmą, kiti skausmą arba tiesiog gėdą. Kad ir kokie būtų jausmai, jie gali nusėsti į pasąmonę ir iš ten kelti grėsmę šeimos gerovei, jeigu šeimos nariai nesugeba tų jausmų atpažinti ir jais pasidalyti.
Ką daryti, jei patiems nepavyksta išspręsti problemos? Jeigu jaučiate, jog patiems nepavyksta susitaikyti ir išspręsti problemų, tai galite pagalbos kreiptis į šeimos konsultantus, kurie siekia padėti šeimos nariams artimiau bendrauti ir rasti naujų būdų, kaip spręsti konfliktus ir jų išvengti. Labai svarbi nuostata, kad meilė niekur nedingo, ji tik keičiasi. Meilės ir pykčio jausmai yra susiję. Daug labiau nei pykčio reikia bijoti abejingumo. Amerikiečių psichoterapeutas E. Shostromas teigia, kad jeigu santykius šeimoje užvaldė abejingumas, tada padėti sutuoktiniams yra per vėlu. Tokiu atveju šeimos konsultantas gali tik padėti ramiai išsiskirti.