Mokslininkai diskutuoja, kodėl darant jogos pratimus atsiranda gydomasis poveikis. Kai kas teigia, kad joga veikia panašiai kaip kitos kūno ir proto terapijos, sumažinančios stresą. Kiti teigia, kad joga skatina išlaisvinti endorfinus (natūralias medžiagas, kurios gaminasi įvairiose smegenų dalyse ir reguliuoja skausmo jutimus, miegą, elgesį, emocijas).

Joga apima ne tik dinaminius pratimus, kurie labiau lavina aktyviąją raumenų dalį, bet ir statinius (asanas). Atliekant pastarąsias lavinama ir pasyvioji raumenų dalis (sausgyslės ir raiščiai). Tai reiškia, kad raumenys lavinami visapusiškai. Atliekant taip vadinamus „įėjimą“ ir „išėjimą“ iš asanų raumenys lavinami tolygiai ir funkcinėmis grupėmis. Taip galima išlavinti visas kūno dalis. Atliekant jogos pratimus, tam tikrais momentai yra veikiamos kraujagyslės ir limfagyslės (jos tai prispaudžiamos, tai atpalaiduojamos). Taip susidaro stipresnės kraujotakos bangos, kurių dėka kraujas patenka į atokiausias ląsteles, pagerindamas jų aprūpinimą. Limfagyslėmis geriau išnešiojamas audinių skystis – pagreitėja organizmo atsigavimas.

Norėtųsi pabrėžti, kad panašiai lavinami ir nervai. Tam tikrų asanų metu, atitinkami nervų segmentai yra prispaudžiami arba prie šalia esančiu kaulinių darinių, arba tarp raumenų. Nervinių impulsu siuntimas jais blokuojamas (iš dalies arba pilnai, priklausomai nuo asanos trukmės ir lankstumo). „Išeinant“ iš asanos nervas yra atpalaiduojamas ir nervinio impulso banga sustiprėja. Taip yra lavinami periferiniai nervai. Ir, kadangi visos organizmo sistemos yra glaudžiai tarpusavio susijusios, lavinant kurią nors vieną iš jų yra veikiamos ir kitos (tik gaila, kad žinių stokos gaunasi ne visada taip kaip norėtųsi). Nes lavinant vienas, kitos gali būti perkraunamos ir galima susilaukti priešingo efekto. Todėl reikia žinoti ne tik, kaip veikti vieną ar kitą kūno dalį, bet ir žinoti taisyklingas jų lavinimo sekas. Štai čia ir slypi didžiulė dirva mokslininkams.