Iš neverbalinių judesių, kaip pavyzdžiui, kalbant nosies pasikasimas, lietimas ausų, plaukų sukimas, žvilgsnio nukreipimas, išraudimas, temos keitimas, sunkiai formuluojamos mintys. Tačiau nebūtinai šie judesiai ar veiksmai išduoda žmogų meluojant, kai kuriais atvejais tai tik žmogaus įprotis, gestikuliacinė kalba.
jei zmogus meluoja jis kalba na kaip pasakyt pavizdziui:neeee as toooo neeedariau !(jis kalba siek tiak rekdamas)
vienas iš būdų 80 proc. laiko klausyk o 20 kažką sakyk. Kiti čia paminėti ir dar vienas kitas nepaminėtas, lūpų krutėjimas, maigymas, pirštais karts nuo karto perbraukimas per lūpas, įstabus žvilgsnis jei daugiau pažįsti žmogų ir tau atrodo šis žvilgsnis kitoks nei visada.
Siekiant nustatytio, ar žmogus meluoja, reikia kreipti dėmesį į: balso vibravimą ir intonaciją; kalbos greitį, pauzes tarp atsakymų; žodžius "parazitus" (pvz., "tiesą sakant", "visiškai atvirai" ir pan.); kai asmuo vengia akių kontakto (meluojant žmogaus akių vyzdžiai plečiasi); veido išraišką, spalvą, lūpų įtempimą, karotido arterijos pulsavimą kakle, Adomo obuolio kilnojimąsi; galvos judesius, kaktos rasojimą, žiovavimą; koordinaciją ir kūno judesius bei poziciją; rankų ir kojų judesius. Jei pasireiškia tik vienas neadekvatumo situacijai požymis - ko gero yra kita priežastis, nei bandymas apgauti.
Tiesiog jei labai gerai pažįstu žmogų savaime kažkaip suprantu.
O šiaip iš akių.
Dar kartais jeis žmogus nemoka meluoti pradeda šypsotis, tad iškart aišku.
