Pabudimas iš miego reguliuojamas cirkadinio žmogaus organizmo ritmo. Cirkadinis ritmas - t.y. paros ritmas. Manoma, jog pagrindinis vaidmuo tenka į akis patenkančiai šviesai. Iš akyje esančių nervinių galūnių (receptorių) šviesos impulsai peruodami į tam tikrus smegenyse esančius branduolius (jie yra smegenų dalyje vadinamoje pagumburiu - ne smegenų žievėje, o po ja). Šie branduoliai analizuoja informaciją atiųstą iš ankies ir interpretuoja "dienos trukmę" - t.y. šviesaus ir tamsaus paros meto santykį. Iš šio branduolio nerviniai impulsai siunčiami impulsai pasmegeninei liaukai (hipofizei). Tai nedidelė liauka turinti glaudų ryšį su smegenimis ir gaminanti daugybę svarbių hormonų. Ši liauka taip pat gamina melatoniną - hormoną, kuris slopina smegenų ląstelių aktyvumą ir sukelia mieguistumą.
Taigi sumažėjus šviesos kiekiui (atėjus vakarui/ nakčiai) mažiau šviesos patenka į akis, mažiau jų siunčiama į cirkadinio ritmo branduolius, todėl šie kaip atsaką išsiunčia nervinius impulsus į pasmegeninę liauką ir ši ima labiau išskirti melatoniną - sukelia mieguistumą. Užmigus naktį melatonino išskiriama gausiausiai - palaikomas miegas. Ryte padidėjus šviesos kiekiui aplinkoje ir pradedant pasiekti mūsų akis - melatonino gamybą ypatingai sumažėja, smegenų ląstelių veiklą nebeslopinama ir žmogus pabunda.
Cirkadinis ritmas formuojasi nuo kūdikystės - kada mūsų miego/ pabudimo nereguliuoja kiti veiksniai. Susidarius cirkadiniui rimtui, jis gali kisti tačiau pagrindinis jo aktyvumas yra daugmaž palaikomas vienodas. Todėl skirtingi žmonės ne vienodai ilgai miega. Tai, jog cirkadinis ritmas gali šiek tiek kisti įrodo paprastas eksperimentas - žiemą, kada rytais tamsu, yra kur kas sunkiau atsibusti tuo pačiu metu, nei vasarą (būtent todėl, jog negauname pakankamai šviesos, melatonino išlieka daug ryte - cirkadiniai branduoliai "mano", jog "diena dar neprasidėjo").
Supaprastinta schema. Laikrodis simbolizuoja cirkadinį branduolį, įvertinantį kiek trunka diena-naktis. Diagrama rodo organizmo aktyvumą dieną ir naktį.
