Nėra čia viskas taip paprasta. Nepasakyčiau, kad kompiuteriniai žaidimai vienareikšmiškai yra blogis. Apie tai sprendžiu pagal save, nes pats "kompiuterizavausi" (įskaitant ir kompiuterinius žaidimus) gan ankstyvame amžiuje. Ir yra tikrai gan lavinančių žaidimų, bet net ir tokius žaidimus žaidžiant - viskas priklauso nuo žaidėjo požiūrio. Vienas norės tiesiog pramogos, kitas norės pasigilinti, pasidomėti detaliau.

Rezultate klasėje buvau vienas geriausiai žinančių anglų kalbą - prie to prisidėjo tekstų skaitymas angliškuose žaidimuose, prie kurių, kol nebūdavo interneto, net ir su žodynu kartais tekdavo pasėdėti. Mokytoja visada stebėjosi, iš kur aš tiek sudėtingų angliškų žodžių žinau. Ir turbūt niekad nepatikėtų, jei pasakyčiau iš kur. :)

Dėl anglų kalbos - čia tik kaip vaizdesnį pavyzdį paminėjau, bet lavinami yra ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, žaidžiant kokius nors rimtesnius RPG žaidimus, tai ten tikrai gan nemažai teksto reikia skaityti - dar klausimas ar mažiau, nei skaitant knygą. Taip pat yra ir loginiai žaidimai, o visokios greito reagavimo šaudykles ir reakcijas visokias gali lavinti.

Žinoma yra ir krūva neigiamų savybių - fizinio judėjimo nepakankamumas, nukenčia bendravimas su bendraamžiais (dabar kažkiek tai pakeičia virtualus bendravimas - bet tai irgi ne visada yra gerai), na ir bukų, kraupių žaidimų irgi pasitaiko. Tačiau, jei vaikas bus knygų maniakas - tai iš esmės tos pačios bėdos būtų. Čia jau klausimas būtų ne tame - kas geriau knygos ar kompiuteris - o kad viskas turi būti su saiku.

Kas dėl skaitymo - tai mokykloje gan stipriai versdavo skaityti knygas, tas tikrai nepatikdavo - ir tikrai daugumai tai visiškai numušė norą domėtis knygomis visam gyvenimui. Nors aš asmeniškai šiaip skaityti mėgdavau, bet kitokio pobūdžio literatūrą, nei bandydavo įkišti mokykloje. Tačiau taip mokykloje skaitydamas vis dėl to kažką supratau, kažką atradau sau - gal tai buvo dėl nuotaikos, aplinkybių, pereinamojo amžiaus sutapimų - bet kai kurios knygos tikrai patiko, ir taip pamilau pavyzdžiui A. P. Čechovo kūrybą.

Šiaip knygas ir dabar mėgstu paskaityt. Nors ir ne maniakas esu - vienos knygos užtenka kokiam mėnesiui, bet vis gi labiau skaitantis, nei neskaitantis. :)

Išvada būtų tokia, kad viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus - kaip jis save moka kontroliuoti, kaip jis yra išauklėtas, ir panašiai. Net ir versdami vienus - gausim vieną rezultatą, o versdami kitus - kitą. Jei nieko neversim - tai rezultatai irgi gali būti skirtingi, ir neigiami, ir teigiami. Tobulų metodų, manau, dar niekas neišrado.

Nereikia versti, nes skaitymas iš reikalo, kaip ir bet kas, kas daroma iš reikalo, gerų rezultatų neduos. Prievarta praktiškai bevertis dalykas, geriausias būdas yra dėmesio atkreipimas. Žinoma, jei vaikui jau kokių 12 metų, o patys tėvai knygų į rankas taip pat neima, tai čia irgi beprasmiškas atvejis. Iš esmės skaitymas iki 10 metų padeda suformuoti rašomąją kalbą, iškalbą, turtingą žodyną. Vėliau skaitymas taip pat padeda gerinti rezultatus rašomuosiuose darbuose, tačiau ankstyvoje vaikystėje tai daug efektyviau suveikia.

Bedvasiam gyvenimui? Kiekvienas jį supranta kitaip. Žinoma, naršant internete susiduriama su daugiau įvairių požiūrių, daugiau apdorojama informacijos ir sunku tikėtis, kad vaikas taps kataliku, nes katalikų požiūris į gyvenimą per daug siauras. Taip pat jei vaikas pradeda justi fanatizmą žaidimams, ypač susijusiems su smurtu, tai jo asmenybei pliusų neduos. Asmeniškai aš manau, kad su kompiuteriu augę vaikai turi platų požiūrį į gyvenimą, savo nuomonę, įvairiapusę asmenybę, tik nežinau, ar visiems tai atrodo pakankamai dvasiška.

Kaip jau galima buvo suprasti iš pirmų dviejų pastraipų, mano galva, vaikui naudingiausią skaityti iki 10 metų, o po to tegu jis pats pasirenka kas labiau prie širdies - knygų skaitymas ar internetas (labai didelis pliusas, kad vaikai geriau išmoksta užsienio kalbas naudodamiesi kompiuteriu).

vaiko tikrai nerekia versti, jei jis nenori- tai ir nereikia.