Evoliucijos tikslas atrinkti organizmo išgyvenimui būtinus bruožus. Kodėl evoliucija galėjo neatmesti religijos? Ar tai tereiškia, jog dar nepraėjo pakankamai laiko evoliucijai ją atmesti?
Deja. Religijos netgi labai panašios ir iš esmės visos jos pagrįstos tuo pačiu principu, todėl jas galime svarstyti kaip vienodas. Visos religijos skelbia antgamtinį dievą, jo pranašą, pranašo nekaltą prasidėjimą, prisikėlimą ir t.t.
Ir religija nėra jau tokia nuostabi, kaip bandoma idealizuoti. Kiek žmonių žuvo religiniuose karuose? Kiek daug žalos padaryta mokslui dėl religijos priespaudos? Indulgencijos, eretikai, raganavimas - tai "blogis", kurį dirbtinai sukūrė religija ir kankino bei žudė gerus žmones. Ką jau kalbėti apie religijas, kuriose moterys neturi lygių teisių ir yra vyro daiktinė nuosavybė. Jei religija savo raštuose teigtų "kas trečias vaikšto tamsoje" - vadinasi yra teisinga, kas trečiam gimusiam kūdikiui išlupti akis? Neperlenkite lazdos keldami religiją į padanges. Negi manote, jog žmonės geri tik todėl, jog jie nori patekti į dangų ar bijo būti nubausti? Manau, kad jei žmogus galvoja tik apie tai - jis veikiau savanaudis. Žmonės daro daug gerų darbų visiškai negrįsdami jų religija.
Mokslininkai evoliucionistai ieškojo tikrosios religijos išlikimo priežasties. Tokios tikros, kuri logiškai galėtų būti pagrįstą mokslu. Ir jie nutarė, jog religija - tai šalutinis evoliucijos produktas. O tai paaiškinti gana paprasta. Religija egzistuoja tik todėl, jog tėvai ją įskiepija savo vaikams (t.y. šeimoje gimęs vaikas be jo laisvo pasirinkimo imamas auklėti tam tikra šeimos religija). Kodėl vaikas nedvejodamas įsileidžia į savo sąmonę religiją?
Evoliucijos eigoje buvo atrinkti tie individai, kurių smegenys vaikystėje įsisavindavo tėvų duodamas pastabas ir jų klausydavo nedvejodamos. Tėvai ar kitas genties autoritetas duodavo nurodymus, kaip vaikui išgyventi. "Neik į mišką vienas, nes ten gyveną daug plėšrūnų galinčių tave užpulti ir nužudyti" - jei vaiko smegenys nepasitikėdavo autoritetu ir vaikas vienas eidavo į mišką - jis tiesiog žūdavo miške užpultas plėšrūnų. Taip evoliucijos eigoje išgyvendavo ir buvo atrenkami tik individai, kurie besąlygiškai tikėdavo tėvų/ autoriteto žodžiu. Tokiu būdu dabar vaikai nemiršta dėl apsinuodyjimo vaistais, dėl užspringimo smulkiu daiktu, dėl elektros lizdo iškrovos, neiškrenta pro balkoną ir etc. Tiesiog tėvai duoda nurodymus, kaip vaikui išgyventi - ir tik todėl, jog evoliucija atrinko smegenis, kurios besąlygiškai tuo tiki vaikas nepražūna.
Tačiau čia išlenda šalutinis evoliucijos produktas. Tai reiškia, kad jei tėvai vaikui sukurtų kokią melagingą nesąmonę ar pasaką ir ją pateiktų kaip tiesą - vaiko smegenys nemąstydamos tuo tikėtų ir pasitikėtų. Tik todėl mes taip nuoširdžiai vaikystėje tikime Kalėdų seneliu.
Būtent taip pat tėvai įskiepija ir religiją. Vaikas negali pasirinkti ar ta informacija teisinga ar ne - jis tiesiog privalo ja įtikėti, nes taip susiformavo vaiko smegenys evoliucijos eigoje (klausymas tėvų nurodymų = išgyvenimas).
Kuo mažiau vaikas priverstinai spaudžiamas vaikystėje tikėti religija - tuo didesnė tikimybė, kad gyvenimo eigoje jis atras kitą tiesą, ar bent jos ieškos. 
Atsakymas pagrįstas Richard Dawkins Foundation for Reason and Science.Bei Dokinso knyga "The God Delusion".
religija išliko, nes ir pati evoliucionavo, prisitaikė, keitėsi. ji būdavo tokia kokios reikėdavo susiklosčius tam tikroms istorinėms aplinkybėms.
kai žmonės buvo neseniai iš medžių išlipę, religija taip pat buvo pakankamai primityvi. ja buvo aiškinama viskas, ko pirmykštis žmogus nesuprato, negalėjo kontroliuoti, ko bijojo.
tobulėjant žmogui, rafinuotesnė darėsi ir religija. kai Egipto valdovams reikėjo sustiprinti ir įteisinti savo viešpatavimą, jie ėmėsi save kildinti iš dievų. Romos valdovai religiją rinkdavosi pagal patogumą.
kai reikėjo sutelkti valdžią vienoje vietoje, atsirado monoteistinė religija - judaizmas. pirmasis bandymas ją įteisinti, tiesa nebuvo vykęs. vėliau atsirado krikščionybė, kuri tiesiog atsirado tinkamu laiku tinkamoj vietoj, patraukli tuo, kad nebuvo skirta vien tik "išrinktajai tautai", laisvesnė ir prieinamesnė. atsiradus islamui (osmanų imperijos ir grėsmės iš rytų pavidalu), krikščionybė tapo karinga religija, nepakanti ir žiauri, nes to reikėjo. vėliau, kai Europa pakankamai sustiprėjo, kad galėtų apsiginti nuo užpuolikų barbarų, religija vėl mutavo ir apsimetė kultūros nešėja.
taigi, evoliucija religijos neatmetė, juk iš esmės visos religijos yra naudingos evoliucijai. jos naudojamos kaip įrankis valdyti minias, prisidengiant skambiais žodžiais, užsimaskuojant esą teikiama dvasinė parama, paguoda.
Kiekviena iš religijų teigia skirtingus teiginius ir skatina skirtingai tikėti, nes priklauso skirtingų tautų žmonėms. Visos jos – nesuderinamos. Visos jos sukurtos žmonių. Žmoniu, kurie, turbūt, matė Dievą, o gal ir ne. Niekas tiksliai nežino…
Pati religija neatsirado iš niekur. Ji buvo sukurta žmonių, dėl kažkokio tikslo? Matyt, jos reikėjo?
Religija tebėra svarbi mūsų visuominės dalis. Ji kuria visuominę. Teisinga ir dora visuominę. Suteikia jai pasitikėjimo, saugumo jausmą. Vien dėl to, religija išliko tukstančius metų…
