Žmogus – tai genetinės informacijos, kurią jis gauna iš tėvų, ir aplinkos sąveikos rezultatas, visi mes esame skirtingi, nes genetinės informacijos variantų yra be galo daug, ir niekas, išskyrus identiškus dvynius, nesame genetiškai visiškai vienodi. „Vis dėlto ir identiški dvyniai nebūna visiškai vienodi (juk bent jau tėvai ir artimieji juos paprastai atskiria) – tai rodo aplinkos įtaką. Aplinka (ką mes valgome, kur mes gyvename, kokiomis ligomis sergame ir kaip mes esame auklėjami, o, kitaip sakant, – visi mūsų gyvenimo įvykiai) kiekvienu atveju taip pat yra bent šiek tiek skirtinga“. Taigi, ką paveldime su genais? Atsakymas šiuo atveju negali būti visiškai tikslus dėl tos priežasties, kad dar toli gražu ne viskas yra žinoma. „Genetikos mokslas didžiąja dalimi koncentruojasi ties tokiomis taikomosiomis kryptimis, kurios gali duoti naudą žmonijai, kaip kad medicina ar augalininkystė. . Tačiau, be jokios abejonės, tetulės, aptariančios vaiką ir sakančios, kad jis „iš akies luptas tėvas“, „jo tokia pat ilga nosis“ ar „jis tokio pat ūmaus būdo“ ir apibendrinančios kad tai „genai“, yra visiškai teisios – iš tiesų ir išvaizdos, ir charakterio ypatybės yra paveldimos ir perduodamos palikuonims.
Genetinė informacija yra kiekvienos mūsų organizmo ląstelių branduolyje (jei jos jį turi), informacija užkoduota dezoksiribonukleo rūgšties (DNR) grandinėse iš pažiūros visai nesudėtinga keturių raidžių, kuriomis žymimos cheminės medžiagos, sistema, Visa ši DNR seka sudaro vadinamąjį žmogaus genomą, t.y. genetinės informacijos visumą“. Apskaičiuota, kad žmogaus genomą sudaro maždaug 3 milijardai tokių „raidžių“. Tam tikros šių DNR grandinių atkarpos vadinamos genais (žmogus jų turi apie 30 tūkstančių.), o tai ir yra svarbiausi paveldimumo vienetai, nulemiantys vienokį ar kitokį žmogaus požymį. „Įdomu tai, kad mitochondrijas su jose esančia DNR mes gauname tik iš savo motinų, vadinasi, didesnę genetinės informacijos dalį mes gauname iš motinų, o ne iš tėvų“.Vis dėl to, nors kai kuriais atvejais požymio buvimas arba nebuvimas iš tiesų priklauso tik nuo vieno geno, daugeliu atvejų viskas vyksta kur kas sudėtingiau: genai ir jų produktai sąveikauja tarpusavyje ir su aplinka, todėl kai kuriais atvejais net ir tiksliai žinodami geno seką, negalėsime pasakyti, kaip jis pasireikš.
Nors, kaip jau minėta, didžioji genetinės informacijos dalis yra dvejopa, t.y. turime tų pačių genų kopijas iš mamos ir iš tėvo, tai jokiu būdu nereiškia, kad visus mūsų požymius galima suskirstyti: šį gavau iš mamos, o šį – iš tėvo“, gamta pasirūpino, kad mes būtume skirtingi. Tą skirtingumą užtikrina tai, kad iš esmės vaikas gali gauti pačius įvairiausius savo keturių senelių (nes tėvai vaikams taip pat perduoda po vieną iš savų genų kopijų) genų derinių. Vis dėlto turbūt nerastume tokių žmonių, kurie būtų visiškai (nei išvaizda, nei asmeninėmis savybėmis) nepanašūs į savo tėvus. „Kita vertus, jei gydytojui genetikui asmuo iš tiesų atrodo labai nepanašus į kitus šeimos narius, jis iš tiesų pabando paieškoti genetinių priežasčių – pakitimo kokiame nors gene, nulemiančio tam tikrą vadinamąjį genetinį sindromą.

atsakė prieš 2 metus

Irenak