Baltymai yra sudaryti iš 20 skirtingų aminorūgščių, kurios tarpusavyje sujungtos tam tikra seka. Gyvūnai, kitaip nei augalai ar mikroorganizmai, nesugeba patys sintetinti visų jiems reikiamų aminorūgščių. Žmogaus atveju yra 8 nepakeičiamos aminorūgštys, kurias būtina gauti su maistu.
Virškinant baltymai suskaidomi į pradines aminorūgštis, o patekę į atskiras ląsteles - vėl „surenkami“ į tuo metu reikalingus: struktūrines ląstelių dalis, fermentus, hormonus ir kt.
Baltymų vertingumas nustatomas pagal jų biologinį aktyvumą ir nepakeičiamų aminorūgščių kiekį bei santykį. Dalies augalų baltymai yra vadinami „pilnais“, t.y. vien tik jų vartojimas gali patenkinti visus organizmo poreikius. Tokiems priskiriami: soja, grikiai, kanapių sėklos, bolivinė balanda (kynva), moliūgų sėklos, aguonos ir kt.1 Likusieji gali turėti mažiau vienos ar kitos aminorūgšties, todėl patartina mityboje palaikyti įvairovę.
Įrodyta, kad aminorūgštys kaupiamos organizme, todėl nebūtina visų jų gauti vieno valgio metu.2 Vartodamas įvairų augalinį maistą, žmogus gauna pakankamai aminorūgščių.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per parą gauti 0,8g baltymų vienam kilogramui kūno svorio.3 Tai reiškia, kad 70kg sveriančiam žmogui jų per dieną reikės 56g. Nėra nė vienos nepakeičiamos aminorūgšties, kurios nebūtų augaluose.
Augalinių baltymų šaltinių pavyzdžiai, g/100g:
Sojos - 36
Moliūgų sėklos – 33
Lęšiai - 26
Žemės riešutai – 25
Žirniai - 24

Migdolai – 22
Saulėgrąžų sėklos – 21
Linų sėmenys – 18
Avižos – 17
Sezamai - 17

Rugiai – 15
Grikiai – 13
Kviečiai – 10

atsakė prieš metus

Irenak