Neįmanoma, jei partneris pats to nenori - koks buvo, toks ir liks. Žmogus negali staiga neatpažįstamai pasikeisti arba būti perkeistas, tačiau jis gali tobulinti savo asmenybę, mokytis. Žmogus gali pamažu keistis, stengtis pritapti, bet keistis jis gali tik tada, kai sąmoningai pats to nori ir siekia. Reikia pabandyti suvokti, ar noras pakeisti sutuoktinį nėra bandymas jį sukurti pagal savo tėvų šeimos modelį. O gal per partnerį mes bandome atsikratyti kokių nors nemielų savo pačių savybių?

Santuoka – ne perauklėjimo institucija, tai sąjunga, grįsta geranoriškumu. Juo labiau, kad sutuoktinis nera jokia nuosavybe. Perauklejamas sutuoktinis gali pasijausti, kad zeminama jo savigarba, kad jis yra dresuojamas suo, ir del to kyla dar didesniu problemu. Tobulu zmoniu nera, kiekvienas turime kokiu nors trukumu. Del to santuokoje arba priimi sutuoktini su visais jo trukumais ir privalumais, arba ne. Geriausia, dar pries santuokos iregistravima sau nuosirdziai atsakyti i klausima, ar gali priimti to zmogaus trukumus. Ragana vadinama žmona suraganėja. Kelmu apšauktas vyras apsamanoja. Išsprūdęs žodis tampa kūnu... Bet kam nuo to geriau? Peraukleti sutuoktini dar niekam nepavyko.