Na, pinokio/buratino nosis paauga tik tuo atveju, jei jis pameluoja (jis kitaip negali priverst jos augt). Ir kas nutiktų, jei pinokis/buratinas pasakytų, kad jo nosis tuoj paaugs? Jei jis sako tiesą, tai jo nosis nepaaugs, o kadangi ji nepaauga, tai jis melavo, todėl turėtų paaugt, bet vėl grįžtame prie to, kad tada jo žodžiai tampa tiesa ir nosis neturėtų paaugt. Tai kas visgi nutiktų???
Žmonių naudojama įprastinė logika susideda iš tam tikrų taisyklių:
teigimo neigimas yra neigimas,
iš klaidingo negali išplaukti teisingas ir pan.
Ši sistema dažniausiai tarnauja žmonėms gerai. Ji padeda žmonėms suprasti vienas kitą, tačiau yra įmanoma sunkonstruoti tokius loginius kuriozus, kurių ši logika nepaaiškina. Šalia minėto pinokio nosies klausimo yra panašūs klausmai:
ar teisingas ar klaidingas teiginys: „Aš meluoju“,
ar Dievas, kuris yra visagalis, gali sukurti akmenį, kurio pats negalėtų pakelti, ir pan.
Tokios situacijos neiškyla naujoje matematinės logikos šakoje „fuzzy logic“, kurioje teisingam teiginiui priešingas teiginys nebūtinai yra klaidingas.
Jei Pinokis ar Buratinas TAU ka nors pasakytu - lauk, prie namu, greitosios su gruotuotais langais...
Nosis „tuoj“ nepaaugtų, taigi jis liktų apsimelavęs ir tada jo nosis po laiko tarpo „tuoj“ tiesiog be didelių klausimų imtų ir paaugtų :)
O jei nebūtų žodžio "tuoj"? O ir "tuoj" yra labai netikslus laikas ir neįmanoma pasakyt, kiek tuoj "yra", nes priklauso nuo pozicijos, iš kurios žvelgsi. Visatai "tuoj" yra kaip "labai daug" žmonėms. - pakomentavo Tarakonaz prieš 2 metus
Manau, kad ir taip aišku, jog iš pinokio pozicijos o ne visatos. Tas "tuoj" simbolizuoja akimirką, tam tikrą laiko tarpą per kurį pinokio žodžiai turėtų išsipildyti. Praėjus tam laikui ir neišsipildžius dėl melo paauga jo nosis, bet ne dėl to, kad jis taip pasakė. - pakomentavo LaurynasCe prieš 2 metus
