Migreną provokuojančių veiksnių yra labai daug, bet tyrimai rodo, kad pagrindinis - miego sutrikimai. Juos gali sukelti bet kokia kita liga, taip pat stresas, darbo ir poilsio režimo nepaisymas. Todėl pirmiausia reikia sureguliuoti dienotvarkę: panašiu metu keltis ir gultis, nepersimiegoti, darbo dieną planuoti taip, kad netektų sėdėti vakare ar dirbti per naktį. Migrena labai nemėgsta režimo sutrikimų. Jei žmogus visą savaitę daug dirbo, o paskui persimiegojo, rytą jam skaudės galvą, visas savaitgalis bus perniek. Tai vadinama savaitgaline migrena. Svarbu laikytis ir mitybos režimo. Žmonės labai renkasi produktus, tačiau svarbiausia - valgyti reguliariai ir gana dažnai, 4-5 kartus per dieną. Alkis skatina skausmą. Todėl itin svarbu, kad galvos skausmus jaučiantys vaikai į mokyklą išeitų papusryčiavę. Be to, rekomenduojama vengti kasdien vartoti produktų, turinčių kofeino: stiprios kavos ir arbatos, energinių gėrimų, kombinuotųjų vaistų ar papildų. Primygtinai patariame mesti rūkyti, nes tai skatina skausmų kartojimąsi. Taip pat reikėtų įvertinti hormoninių kontraceptikų poveikį. Galvos skausmus labai gerai malšina reguliarus, pačiam ligoniui patinkantis fizinis aktyvumas.
Migrenos pavadinimas kilo nuo žodžio hemicrania, reiškiančio vienos galvos pusės skausmą, nors jis gali būti išplitęs ir po visą galvą. Galvos skausmas nėra pagrindinis migrenos simptomas. Daugumą žmonių vargina šleikštulys, pykinimas, silpnumas, jie dažnai negali atlikti įprastų dienos darbų. Kai kuriems žmonėms, kenčiantiems migrenos priepuolius, tenka gulėti ramiai tamsoje ir tyloje tol, kol priepuolis baigiasi. Vieni žmonės priepuolio metu negali net pagalvoti apie maistą, kitiems maistas palengvina pykinimą. Migreną galima laikyti organizmo gyvybinės energijos slopintoja. Kol nesibaigia priepuolis, visas organizmas tarsi ir nefunkcionuoja.
