XIX a. pabaigoje suintensyvėjo mokslo ir technikos pažanga. Dideli pokyčiai vyko ir oreivystės technikoje, pakeisti aerostatus veržėsi dirižablis. Būtent tuo metu istorijos arenoje pasirodė grafo Ferdinando fon Ceppelino vardas. Jis gimė 1837 metų liepos 8 dieną Konstancoje, prie Bodeno ežero. Legendinis konstruktorius skraidantį aparatą pirmą kartą išvydo Šiaurės Amerikoje, kur dalyvavo Šiaurės – Pietų pilietiniame kare. Ten jis pirmą kartą skrido oro balionu.Viena iš priežasčių, dėl ko dirižablių buvo atsisakyta, — skrydžio greitis. Šiuo aspektu dirižabliai gerokai atsiliko nuo lėktuvų. Antroji priežastis — kelios visame pasaulyje nuskambėjusios dramatiškos avarijos, kurios suformavo neigiamą visuomenės nuomonę. Tačiau dabar viskas praeityje — nedidelis dirižablio greitis gali būti ne trūkumas, o pranašumas, o šiuolaikinės dirižablių konstrukcijos yra labai patikimos.
Kodėl dirižabliai sugrįžo? Kodėl į šiuos padangių dinozaurus dedamos didelės viltys, kai turime modernius ir greitus įvairios paskirties lėktuvus? Atsakyti į šiuos klausimus nesunku. Dirižabliai turi tris pranašumus.
Pirmasis — didelė keliamoji galia. Nė vienas lėktuvas negali gabenti tokių didelių krovinių, kokius gali dideli dirižabliai. Antrasis — nedidelės eksploatacijos išlaidos. Šiandien pats pigiausias transportas yra jūrų. Laivai didelius krovinius gali pigiai nugabenti tolimus atstumus. Jokia kita transporto rūšis pigumu laivams negali prilygti, išskyrus didelius dirižablius. Tačiau kitaip nei laivas, dirižablis krovinį gali pristatyti į bet kurią pasaulio vietą, pavyzdžiui, Sacharos dykumą. Trečias pranašumas — paprastos, techniškai nesudėtingos dirižablių nusileidimo aikštelės. Svarbiausia, kad dirižablis aikštelėje tilptų, kad būtų bokštas, prie kurio jis bus pritvirtintas (bokštas gali būti ir kilnojamas) ir kad būtų stabdžiai, t. y. keliasdešimties žmonių komanda, kuri dirižablį prišvartuotų.http://www.zebra.lt/lt/vyrams/mokslas/Dirizabliai-sugrizta-2008-07-26.htm
http://army.lt/air/zep/rus.html
