Susitarimas. Nebūtinai žodinis, ne visada žmonės sudera: aš būsiu šeimos galva. Tai įvyksta tarsi savaime. Vėlgi pasiskirstant vaidmenis labai svarbu praeitis - kokią patirtį kiekvienas iš sutuoktinių atsinešė iš tėvų šeimos, kas joje buvo šeimos galva. Bėdos prasideda tada, kai požiūriai kuriuo nors atžvilgiu smarkiai skiriasi. Blogiausia, kai sueina labai pasyvūs žmonės - tada tik gyvenimas gali juos išjudinti. Taip pat labai svarbu ta kultūrinė aplinka, iš kurios ateiname. Optimalus ir pats sveikiausias šeimos modelis - kai joje yra daug galvų, kai vieni klausimai yra vieno kompetencijos sritis, kiti - kito. Kiekvienas ilgainiui perpranta, kas ką geriau išmano, kas ką geba geriau atlikti.