Kas geriau: perkaitimas ar recesija? Perkaitimas dažniausiai sukelia recesiją ateityje. Recesijos metu krinta vertybinių popierių kursai, visiškai neauga ar net sumažėja bendrasis vidaus produktas, išauga infliacija, nedarbas.
Kai kurios veiklos sritys turi savybę aplenkti ekonominių ciklų pasikeitimą. Anksčiau tai buvo galima pasakyti apie vertybinių popierių rinką. Pasaulyje iki 1980 – ųjų metų pikas vertybinių popierių rinkoje aplenkdavo ekonomikos pakilimą šešiais mėnesiais. Nuo 1980 – ųjų galo nusistovėjęs ryšys tarp vertybinių popierių rinkos ir ekonomikos tapo daug mažiau ryškus, nes vertybinių popierių rinka tapo mažiau svyruojanti. Maža to, 1990 – aisiais, aktyvumas vertybinių popierių rinkoje buvo atvirkščias ekonomikos tendencijoms. Kitais metais vertybinių popierių rinkų rodikliai dar daugiau skyrėsi nuo šalies ekonominio aktyvumo, ataskaitos apie ekonomikos augimą buvo sutinkamos skeptiškai. Tai buvo aiškinama tuo, kad geros naujienos apie ekonomiką pranašaują apie didesnę infliaciją.
Ekonomikos aktyvumas yra švarios investicijos į ekonomiką. Pavyzdžiui, iki 1960 – tųjų investicijų augimas buvo sąlyginai tolygus ekonominiam ciklui. Bet nuo 1960 – tųjų vidurio investicijų dydis pradėjo mažiau svyruoti palyginus su ekonominio ciklo svyravimu. 1964–1969 metų periodu švarios investicijos sudarė 4,3 proc. nuo BVP. Toliau investicijos dar labiau mažėjo ir 1985–1989 nukrito iki 2,6 proc., o ekonominio nuosmukio metu 1990–1991 metais iki 1,4 proc. Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad palaipsnis investicijų mažėjimas nesukėlė bendro ekonomikos nuosmukio, nes padidėjo asmeninis vartojimas, dėka paimtų kreditų ir padidėjusių valstybės išlaidų (didžiąją dalimi dėl biudžeto deficito nuo 1960 – ųjų iki 1990 – ųjų galo), kuris daugiau negu padengė sumažėjusias investicijas. Kiti ekonomistai mano, kad nedideli svyravimai sumažėjusiame ekonomikos augime nuo 1960 – ųjų pranašauja ūkio smukimo tendenciją. Iš tikro, nuo 1960 – ųjų ekonomikos augimo tempai JAV pastoviai mažėjo. Ekonomika 1960 – aisiais augo 3,8 proc., 1970 – aisiais – 2,8 proc., 1980 – aisiais – 2,5 proc. ir pirmoje pusėje 1990 – ųjų – 1,8 proc. Panašios tendencijos buvo ir Tarybų Sąjungoje. Tai galima paaiškinti spekuliacinėmis investicijomis (investuojama jau į esamas įmones), kurios atsirado dėl realių kapitalo investicijų (staklių pirkimas, naujų gamyklų statyba).
Ūkio recesija dažniausiai įvyksta dėl nekvalifikuotų vyriausybės veiksmų, neįžvalgumo. Recesija taip pat yra viena ekonominių ciklų fazė.
Nepaisant naujos valdančiosios daugumos pastangų stabilizuoti Lietuvos finansų būklę, ekonomika toliau ritasi žemyn. Pastangos karpyti valstybės biudžeto išlaidas ir minimizuoti deficitą iš dalies net pagilino nuosmukį, grubiai apribojus vidaus vartojimą ir verslo investicijas, taip pat pablogino ūkio subjektų perspektyvas.
Pasak ekspertų, toleruotiną 2009 m. biudžeto deficito lygį būtina tampriai sieti su skolinimosi tarptautinėje rinkoje sąlygomis – kuo lengviau pasiskolinti, tuo didesnį deficitą galima sau leisti. Akivaizdu, kad tolesnis mokesčių didinimas veda į aklavietę, kadangi nebegarantuoja papildomų biudžeto įplaukų.
Ekonominio nuosmukio periodu, sumažėja gamyba. Galiausiai mažėjant gamybai pradeda augti nedarbas. Ūkio šakas, kurios gamina trumpalaikio naudojimo prekes ekonominių ciklų svyravimai veikia mažiau. Kartais net suaktyvina kai kurių siaurų sferų veiklą. Daugiau pažeidžiamos įmonės, gaminančios ilgesnio vartojimo prekes. Šios įmonės ne tik daugiausiai nukenčia nuo ekonominių ciklų nuosmukių, bet ir daugiausiai išlošią pakilime ir pike.
Šiais laikais valstybės seka savo ekonomikos ciklus ir per mokesčius ir valstybinius užsakymus stengiasi sušvelninti ekonomikos svyravimus. Jei ekonomika sparčiau auga, didėja mokesčiai ir mažėja valstybiniai užsakymai, jei ekonomika rodo stagnacijos požymius, mažinami mokesčiai ir didinamos valstybinės išlaidos. Valstybė tiesiog įvykdo pinigų emisiją.
Ekonominis ciklas dažnai asocijuojasi su gamybos apimčių pasikeitimais, dažniausiai matuojamas bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP), yra pats patikimiausias ekonomikos būsenos rodiklis. Svarbu pažymėti, kad daugiau atsižvelgiama ne į patį BVP, o į jo augimo tempus ekonominio ciklo pakilime. BVP kritimas apie 6 mėnesius laikomas ekonomine krize. Ir priešingai, greitas BVP augimas laikomas ekonomikos bumu.
Nepaisant desperatiškų Lietuvos vyriausybės mėginimų suvaldyti fiskalinį deficitą, kuris kaip teigia Finansų ministerija sudaro 7 proc. BVP. (tikėtina, kad jis realiai sudaro apie 11 proc.) vyriausybė Seimui teikia svarstyti naują biudžeto planą, kur numatoma didinti PVM. „Lietuvoje pasiekta tokia riba, kai bet koks mokesčių didinimas duotų priešingą rezultatą arba bent jau neatneštų pageidaujamo. Pakėlus bendrąjį PVM tarifą, ties nuostolio riba arba jau nuostolingai dirbantys gamintojai ir prekybininkai nebegalėtų papildomos mokesčio naštos prisiimti sau“
Kokios bebūtų Vyriausybės pastangos išvesti šalies ekonomiką iš krizės tokiomis priemonėmis, kurios yra siūlomos svarstymui – nepadės. Tai kelias į absoliutų verslo sunaikinimą Lietuvoje.
