Daugelis prisiminimų yra susiję su regimaisiais vaizdiniais arba mintiniais paveikslais (Įsivaizdavimas arba regimasis užkodavimas). Vaizdinių dėsnis tai kai žmonės puikiai atsi-mena vaizdus ir vaizdingus žodžius. Jis taikomas mokant, pamokslaujant, rašant. Abstraktūs dėsniai geriau įsimenami kai susiejami su ryškiais, gyvais pavyzdžiais. Vaizdiniais remiasi daugelis pagalbinių atminties priemonių. Mnemonines (reiškia atmintį) priemones, padedan-čias atsiminti ilgiausius tekstus ir kalbas, sukūrė senovės Graikijos mokslininkai. Jie pažįs-tamas vietas susiedavo su turimu įsiminti dalyko regimuoju vaizdu, o po to sakant kalbą mintyse sugrįždavo į kiekvieną iš tų vietų ir prisimindavo su ja susietą vaizdą. Kitas būdas tai gyvi, ryškūs pasakojimai, kuriuose atitinkamai sudėliojami įsimintini žodžiai. Mnemoni-nės priemonės apima ir garsinį, ir vaizdinį kodus, tai pavyzdžiui, pagalbinių žodžių sistema reikalauja prisiminti skambesį. Šios mnemoninės sistemos dažnai esti žmonių, pakartojančių ilgiausius sąrašus vardų ir kitų dalykų, nepaprastos atminties paslaptis. Mokslinis terminas
Mokslinis terminas. Juk anekdotą prisimenam išgirdę jį, o šunį pamatę. Nežinau ar regimoji labai gerai įsimenama ilgą laiką, tačiau aš telefonu esu žaidęs žaidimą: pamatai kažkiek šviečiančių langelių iš 25, o po to jie užgęsta ir pats turi uždegti. Ilgai tokia atmintis neveikia, tačiau pirmąsias 10 sekundžių man vaizdas lieka prieš akis. Taip pat mokantis patariama ir skaityti ir klausyti, per egzaminą gal sugebėsi kokį brėžinuką prisimint ar apibrėžimą.
Pirmasis atminties tipas – regimasis
Girdimoji informacija šiek tiek geriau prisimenama negu regimoji
Šio atminties tipo žmonių atsiminimuose domi-nuoja regėjimų įspūdžių atsiminimai, tai yra lengviausiai ir dažniausiai atsimena, tai kas bu-vo matyta. Atsimenant žmogų pirmiausia atsimenama jo veidas, akys, veido ir plaukų spal-va, ūgis, bet neatsimenamas balsas. Tokio tipo žmonės geriau atsimena tai, ką yra pats skai-tęs, negu tai, ką yra girdėjęs kitus skaitant. Regimosios atminties tipo žmogus pasakodamas tarytum matyte mato, kuriame puslapyje tai parašyta. Taigi šio tipo žmonės geriau atsimena matytus dalykus.
Antrasis atminties tipas –
Regimoji atmintis yra viena iš primityviausiu atminčių kuri kokybiškai mažai priklauso nuo žmogaus tipo ir intelekto. Ostapo tipo regimoji atmintis mažai skiriasi nuo Linkolno tipo savo kokybe, tik Linkolno tipo atmintis yra dvigubai mažesnė.
Regimoji atmintis yra naudojama vizualiam suvokimui, todėl vyriškai lyčiai ji yra labai svarbi.
Didžiausią dėmesį turi Ostapo, Vinerio, Marato ir Darvino tipai. Likusieji tipai turi mažą regimąją atmintį. Didžiausią regimąją zoną turi Ostapo, Vinerio, Marato tipai. Vidutinę regimąją zona turi Darvino tipas, šio tipo dešinė regimosios zonos pusė yra dvigubai didesnė negu kairė. Likusieji tipai turi mažą regimąją zoną. Ostapo, Vinerio, Marato tipų kairysis regimosios zonos pusrutulis yra užimtas Emocijų procesu. Visi tipai turi vienodą nuotaiką kuri yra dešiniojo pusrutulio pusėje.
Dėl dėmesio tobuli žinduoliai ir Žmogus jauname amžiuje žaidžia. Žaidimo procesas yra būtinas dėmesiui vystytis.
Dėmesys turi sutrikimus neurozes ir destrukciją. Destrukcija pasireiškia pas tipus turinčius natūralizmą. Mokinimosi ir įsiminimo veikloje regimoji atmintis yra plačiai naudojama.
Dėmesys viena iš seniausių protinių savybių pasižyminti didžiausių jautrumu. Regimoji atmintis yra regėjimo zonoje pakaušio srityje. Dėmesys atsispindi pakaušio srities dydyje ir apatiniame žandikaulyje. Ostapo, Vinerio, Marato tipai turi didelį apatinį žandikaulį. Platono, Voltero, Linkolno tipai turi mažą apatinį žandikaulį. Darvino tipas ir Darvino genotipo moteris turi ne simetrišką žandikaulį didesnį dešinėje pusėje. Tobulas dėmesys kurį turi žmogus susikūrė pas tobulus žinduolius. Ne tobuli žinduoliai turi kažką panašaus į dėmesį tik be nuotaikos ir dėmesiui būdingo jautrumo. Kas yra nuotaika? Regimoji atmintis yra netik informacijos saugykla, bet užsiima informacijos apdorojimu ir sandėliavimu. Geros ir blogos informacijos apdorojimas vienu metu negali vykti, todėl apie pusę laiko dėmesys apdoroja gera informacija, o kita puse savo laiko blogą vaizdinę informacija. Šis geros ir blogos informacijos procesas vadinasi nuotaika. Tipai kurie turi optimizmo kokybę turi 55% geros nuotaikos ir 45% blogos nuotaikos, pesimistai atvirkščiai 55% turi blogos nuotaikos, o 45% geros. Blogų dalykų yra daugiau negu gerų, todėl pesimistų yra daugiau.
Regimoji atmintis yra viena iš primityviausiu atminčių kuri kokybiškai mažai priklauso nuo žmogaus tipo ir intelekto. Ostapo tipo regimoji atmintis mažai skiriasi nuo Linkolno tipo savo kokybe, tik Linkolno tipo atmintis yra dvigubai mažesnė.
Regimoji atmintis yra naudojama vizualiam suvokimui, todėl vyriškai lyčiai ji yra labai svarbi.
Didžiausią dėmesį turi Ostapo, Vinerio, Marato ir Darvino tipai. Likusieji tipai turi mažą regimąją atmintį. Didžiausią regimąją zoną turi Ostapo, Vinerio, Marato tipai. Vidutinę regimąją zona turi Darvino tipas, šio tipo dešinė regimosios zonos pusė yra dvigubai didesnė negu kairė. Likusieji tipai turi mažą regimąją zoną. Ostapo, Vinerio, Marato tipų kairysis regimosios zonos pusrutulis yra užimtas Emocijų procesu. Visi tipai turi vienodą nuotaiką kuri yra dešiniojo pusrutulio pusėje.
Dėl dėmesio tobuli žinduoliai ir Žmogus jauname amžiuje žaidžia. Žaidimo procesas yra būtinas dėmesiui vystytis.
Dėmesys turi sutrikimus neurozes ir destrukciją. Destrukcija pasireiškia pas tipus turinčius natūralizmą. Mokinimosi ir įsiminimo veikloje regimoji atmintis yra plačiai naudojama.
Kadangi viskas jau parašyta kas ta regimoji atmintis, tai įdedu testuką, kuris patikrins jūsų regimąją atmintį :)
testas
