Kiek yra dimensijų? ir kokios jos?
Yra plačiai žinomos kelios dimensijos tai trys erdvės dimensijos ir laiko dimensija, tačiau kokios likusios dimensijos?
Yra plačiai žinomos kelios dimensijos tai trys erdvės dimensijos ir laiko dimensija, tačiau kokios likusios dimensijos?
Trys erdvės dimensijos. Paprasčiausia kalba šnekant: aukštis, plotis ir gylis. Tai trimatė erdvė, kurioje mes egzistuojame. Apie šių dimensijų realumą mums nekyla abejonių. Viskas aplink mus išdėstyta trijose dimensijose:
Ketvirtoji dimensija, kuri šiandien jau irgi tampa kasdiene - laikas. Deja ši dimensija yra kartais labai slidi (dažnai įvardijama kaip nepilna dimensija arba vadinama "kryptimi" - nes laikas yra linijinė dimensija: praeitis - dabartis - ateitis). Ji persidengia su mūsų trimis erdvės dimensijomis - tai kūno pokytis erdvėje laiko atžvilgiu. Ši dimensija būtina sukurti bendrą pirmų keturių dimensijų koncepciją - erdvėlaikis. Erdvėlaikis - tai matematinis modelis, jungiantis laiką ir erdvę (atsižvelgiantis į jų abiejų kitimą). *Būtent dėl šios dimensijos nepilnumo kartais įvardijamos 10, o kartais 11 dimensijų.*
Likusios dimensijos fizikų yra įvardijamos kaip "į erdvę panašios", tačiau kartu esančios už erdvės ribų. Kadangi kiekvienai tolesnei dimensijai paaiškinti reikia remtis prieš tai buvusia dimensija - laiką tenka laikyti kaip pilną dimensiją ir neabejoti jo tikrumu.
Tolesnes dimensijas lengviausia pažinti žiūrint šį vaizdelį anglų kalba. Jas įsivaizduoti labai sunku, nes mes negalime jomis keliauti iš esamo taško.
Kios dimensijos kartais apibrėžiamos kaip "galimybių erdvė" - t.y. kiekvienam įvykiui visada yra galimybė kito įvykio (penktoji dimensija). Jei įsivaizduojame žmogų - gyvenime jį į priekį veda tam tikri sprendimai, pasirinkimai ir atsitiktinumai. Bet visada yra galimi kiti sprendimai, kitokie pasirinkimai ir dar kiti atsitiktinumai - tačiau, mes jų negalime pasiekti, kai jau esame vieną iš jų pasirinkę (t.y. negalime patekti į situaciją "kas būtų, jeigu būtų").
Šeštoji dimensija - apibrėžia situaciją į kurią negalima patekti jokio šanso/atsitiktinumo/pasirinkimo/sprendimo keliu. T.y. norint patekti į tokią situaciją reikia judėti kryptimi, kuri nėra penktojoje (galimybių) erdvėje - taip būtų įmanoma pasiekti šeštąją dimensiją. Sakykime vaikas siekiantis tapti mokslininku - gali tapti įvairių sričių mokslo atstovu, tačiau jis negalės tapti verslininku. Norint tapti verslininku vaikui reikėjo dar pačioje vaikystėje pasirinkti kitą "galimybių erdvės" situaciją.
Dimensijų medis:
Septintoji dimensija - apima visas iki tol buvusias dimensijas - jos yra lyg taškas. T.y. visos įmanomos visatos galimybės (kurios mums yra begalybė) septintojoje dimensijoje tampa tiesiog vienu tašku. Tiesė šioje dimensijoje yra dvi begalybės - t.y. visiškai skirtingos visatos (jose skiriasi šviesos greitis, traukos jėga ir t.t.).
Aštuntoji dimensija - tai lyg dar viena begalybė (visata su visomis galimybėmis) atsišakojanti nuo septintos dimensijos tiesės. Taip susidaro "begalybių plokštuma".
Devinta dimensija - įgalina keliavimą iš vienos begalybės aštuntojoje dimensijoje į kitą.
Dešimta dimensija - apima visas įmanomas visatas su visomis įmanomomis galimybėmis ir laikanti jas tiesiog kaip vieną tašką. Toliau nebeįmanoma nueiti. Dešimtojoje dimensijoje yra tik taškas - apimantis visas įmanomas visatas ir jų galimybes.
Paskutines dimensijas aiškiau vaizduoja šis filmukas.
Galimų visatų visuma: