Bebro galiniai dantys (nematomi iš išorės) - skirti maisto trynimui - jie turi šaknis. Tuo tarpu priekiniai bebro dantys (kandžiai), skirti graužimui, neturi taip vadinamų šaknų. Taip yra todėl, jog šie dantys bebrui auga nuolat (visą gyvenimą). Priešingai nei žmogaus dantys, kurie pasikeitę iš pieninių į nuolatinius nebeauga - bebro dantys auga visada todėl, jog jis juos nuolat nudėvi (nutrina) grauždamas medžius. Vietoj priekinių dantų šaknų giliai kaule yra speciali ląstelių "kišenė" - kurioje ląstelės nuolat gamina kietus danties audinius ir palaiko pastovų danties augimą.
Jei bebro priekiniai dantys turėtų šaknis (jie nebeturėtų tos danties kišenės) - jie negalėtų nuolat augti ir bebras greit juos nukramtytų, todėl liktų "bedantis" ir negalėtų išgyventi.