Kodėl dažnai sutinkame niūrius, nelinksmais veidais žmones?
O kai sutinkame linksmą, su iki ausų "išmesta" šypsena, žmogų, iškart sakome, jog jis užsienietis. Gal lietuviai nemoka džiaugtis smulkmenomis, gal jie iš natūros yra pikti, niekuom nepasitikintys ir džiaugiasi tik tada, kai dega kaimyno namas?