Todėl, kad slepia savo emocijas.
Pagal asmenybės apsaugos tipų skirstymą yra toks mazochistinis asmenybės tipas. Tokio tipo asmenybės slepia savo jausmus, uždaro savyje emocijas, valdo savo reakcijas, maskuoja ir kontroliuoja savo spontanišką elegsį. Tačiau viduje jie dažnai tiesiog verda, neišreikštos emocijos sukaupia didelę vidinę energiją. Išoriškai demonstruojamas nuolankumas turi savo atsvarą – viduje kylantį ir vis stiprėjantį pyktį.
Tokie savo jausmus slepiantys žmonės kartais vis dėlto pratrūksta. O jau kai pratrūksta, tai pratrūksta. Tada jie pademonstruoja tamsiąją savo pusę, išlieja susikaupusį pyktį, žiaurumą. Šis neigiamos energijos protrūkis būna nukreiptas tiek prieš save, tiek prieš kitus. Dažnai pasireiškia apsvaigus nuo alkoholio. Paprasčiausiu atveju toks žmogus gali aprėkti sutuoktinį, šunį, išdėti į šuns dienas viršininką. Dažnai tokiu elgesiu siekiama tyčia išprovokuoti neigiamą reakciją, kad tyčia būtų pakenkiama sau pačiam.
Ekstremaliomis situacijomis toks kasdien sutinkamas pilkas, nuolankus, malonus ir paslaugus žmogelis gali įvykdyti ir nepaprastai žiaurius nusikaltimus. Visa tai kyla dėl pastangų valdyti savo reakcijas ir jausmus. Vaikystėje tėvai tokius žmones auklėjo versdami būti „gerais berniukais“ ir „geromis mergaitėmis“, niekada neleisdami vaikui pasakyti „ne“, neleisdami jam prieštarauti, versdami jį paklusti tėvams. Vaikai prie tokio auklėjimo prisitaiko ir norėdami apsaugoti save išmoksta slėpti savo emocijas.
Dažniausiai tyleniai tik slopina jausmus, o jų viduje kunkuliuoja neapykanta, noras keršyti. Tai žmonės, kuriems vaikystėje teko užgniaužti savo emocijas. Jie būdavo dažnai baudžiami, žeminami ir nuvertinami, jiems daug kas drausta, jų tėvai buvo labai griežti, visa kontroliavo, nustatydavo griežtas taisykles. Jie gali tapti nusikaltėliais, juolab jei yra patyrę iš tėvų nemažai agresijos. Jei niekada negalima pasakyti tėvams „ne", žmogui tai kankinamai sunku. Ilgainiui gali įvykti tai, kas vadinama identifikacija su agresoriumi. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi mokykloje, paaugę tyčiojasi iš kitų. Kai iš žmogaus šaipomasi, vienas iš būdų įveikti šią situaciją - ją apversti ir pačiam pradėti šaipytis. Žinau, kad tai žeidžia, todėl elgiuosi taip su kitais - taip atkuriu savo vertę. Vaikystėje tokie žmonės nieko negali - jie kenčia tylėdami, bet ateina laikas, kai jiems reikia atsikratyti didžiulės vidinės įtampos, nuleisti garą. Tada dažnas pasirenka silpnesnius, bejėgius ir parodo, ką gali.
Tai gali buti vaikysteje patire kokia skriauda asmenys,gali buti ir ligoniai,taip pat trokstantys kersto.Daznai tokie pilki zmogeliai troksta issiskirti is minios,buti pastebeti,atkreipti i save demesi.
