Ekonomika negali visa laika tik augti .Ekonominis augimas – tai pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimties padidėjimas per tam tikrą laikotarpį; ilgalaikis valstybės gamybinio potencialo plėtojimas, kurį apibūdina realiojo BVP (BNP) didėjimas.
Ekonominis augimas, jo tempai, kokybė ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo šalies ūkio pajėgumo, bet žymia dalimi ir nuo užsienio ekonominių ir politinių veiksnių. (Pavyzdžiui, didelis naftos kainų pakilimas pasaulinėje rinkoje 1973-1974 m. iš esmės pakeitė mokslo ir technikos pažangos prioritetus ir ekonominių rodiklių dinamiką daugelyje pasaulio šalių, skatino kurti naujas energiją taupančias technologijas ir kartu neigiamai paveikė kapitalo pelningumo dinamiką.)
Ekonominiam augimui yra svarbus ir globalizacijos veiksnys. Manoma, kad globalizacija skatins tolimesnį pasaulinės ekonomikos augimą.
Ekonominis ciklas yra ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpių kaitos procesas.
Ekonominį ciklą sudaro nacionalinio produkto augimo tempų svyravimas, susidedantis iš 4 stadijų:
I stadija – pakilimas; tai stadija, kai nacionalinio produkto apimtis pasiekia potencialiojo nacionalinio produkto lygį intervale AB. Ji baigiasi aukščiausiu pakilimu taške B.
II stadija – nuosmukis; tai gamybos mažėjimo stadija, kai ekonomika praėjo aukščiausią pakilimo tašką. Tai vyksta intervale BD.
III stadija – krizė; tai žemiausia potencialiojo nacionalinio produkto požiūriu ciklo stadija, apibūdinama ekonomikos būsena taške D. Jei gilus ciklo įdubimas užtrunka ilgiau, tai vadinama depresija.
IV stadija – pagyvėjimas; tai stadija, einanti po krizės ar depresijos, kai gamybos apimtis pradeda didėti. Tai rodo gamybos apimties kitimo intervalas DE. Taške E pasiekiamas ankščiau jau buvęs aukščiausias gamybos apimties taškas.
Šia stadija baigiamas vienas ekonominis ciklas ir sudaromos sąlygos kito pradžiai.
Ciklo periodiškumas pripažįstamas ir vertinamas kaip pažangaus vystimosi forma.
Ekonomistai cikliškumo priežastis aiškina labai įvairiai, tačiau šiuo metu ekonominius ciklus tyrinėjančios teorijos yra skirstomos į 3 grupes :
1. Ciklas laikomas išoriškai susiklosčiusiu reiškiniu ( sąlygojamų gamtinių, politinių, psichologinių ir kt. veiksnių)
2. Ciklas suprantamas kaip vidinis, būdingas ekonomikai;
3. Ciklą sukelia įvairių priežasčių visuma, apibūdinama ekonomikos vidinės būsenos ir ją veikiančių išorinių veiksnių sinteze.
Dabar manoma, kad tokie išoriniai veiksniai kaip mokslo ir technikos naujovės, gyventojų migracija ir jų dinamika, naudingųjų iškasenų atradimai, ir pan. duoda impulsą naujam ciklui, o vidinės priežastys paverčia tai paklausos svyravimais. Bendrosios paklausos pokyčiuose bent vieno jos elemento pasikeitimas gali sužadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir būti naujo ciklo pradžia.
(paklausos svyravimų teorija).