Nuo trinties elektronai perbėga iš vienos medžiagos į kitą. Vaikštant kilimu, drabužiams trinantis į kūną, šukuojant plaukus, nusirengiant vilnonį megztinį ir atliekant kitus panašius veiksmus, elektronai „pabėga“ iš žmogaus kūno į aplinką, taip suteikdami plaukams teigiamą krūvį. Kai kurios cheminės plaukų kosmetikos medžiagos sustiprina šį poveikį.

Vasarą, kai oras drėgnas, elektronų kiekis aplinkoje greitai išsilygina. Žiemą vanduo mažiau garuoja, todėl oras būna sausesnis. Sausas oras yra labai geras izoliatorius, tad gerai izoliuoja teigiamai įelektrintą galvą. Kai priliečiame neigiamai įelektrintą daiktą, elektronų perteklius atbėga į plaukus ir krūviai išsilygina. Šį elektronų srauto judėjimą dažnai lydi kibirkštis. Tamsiame kambaryje dažnai šią kibirkštį galima nesunkiai pamatyti.

Kibirkštis yra mažytis žaibas. Žaibavimas yra lygiai toks pat procesas kaip ir plaukų įsielektrinimas. Žemės paviršiuje, kaip ir plaukuose, susikaupia teigiamai jonizuotos (įelektrintos) dalelės, o debesys – neigiamai. Audros metu neigiami elektronai iš debesų pliūpteli link Žemėje esančių teigiamų dalelių, sukeldami didžiulę milijono voltų kibirkštį – žaibą.

Norint išelektrinti įelektrintus plaukus, reikia juos paliesti neigiamai įeletrintu daiktu arba sukelti sąlygas, panašias į mažą audrą: sudrėkinti orą, švelniai paliesti plaukus drėgna ranka ar drėgnu audiniu. Drėgname ore tarsi per mažytę audrą ties jūsų galva, elektronams keliauti yra žymiai lengviau.