Dar neatskleistos gyvūnų įmygio paslaptys. Kodėl įmygio metu jie nieko nejaučia? Štai įmigusios žiurkės buvo veikiamos radioaktyviaisiais spinduliais, mikrobais ir virusais. Ir kas atsitiko? Ogi nieko! Žiurkės atsibudo dar sveikesnės, negu užmigo. Įmygo lygis skirstamas į tris būsenas: anabiozę, sezoninį miegą ir nepertraukiamą sezoninį įmygį. Anabioze – tai tokia organizmo būsena, kai gyvybiniai procesai taip sulėtėja, kad išoriškai jie net nepastebimi. Anabiozės metu gyvūnas atrodo kaip negyvas. Mokslininkai pastebėjo, kad anabiozei charakteringas stiprus kūno atšalimas. Ląstelių vidinis vanduo kūnui užšalus tampa į stiklą panašia amorfine mase. Tačiau ląstelės nesuyra. Kūnui atšilus grįžta visi gyvybiniai procesai ląstelėse.Pavyzdžiui, nedidelė medvarlė, gyvenanti Aliaskos spygliuočių miškuose, kiekvieną pavasarį atšyla iš visiško užšalimo būsenos, kurioje ji praleidžia žiemą. Mokslininkai suka galvas, kaip tai vyksta. Juk tai, ką sugeba šis mažutis gyvūnėlis, gali sukelti revoliuciją transplantologijoje! Medvarlė sugeba išgyventi kūno temperatūrai nukritus iki šešių laipsni šalčio. Užšalusi ji išbūna 2–3 mėnesius. (Kokia puiki galimybė atsiveria žmonėms, norintiems užsišaldyti keleriems ar keliasdešimčiai metų!) Kas vyksta užšalusiame organizme? Gyvybiškai svarbių organų veikla apmiršta: varlė nekvėpuoja, jos širdis neplaka, vanduo kūne pavirsta ledu.

Anabiozę išgyvena ir kiti žemės gyvūnai: ropliai, vabzdžiai, bakterijos, sėklos. Sezoninio miego metu kūno temperatūra, kvėpavimo judesių dažnis, medžiagų apykaitos bendras lygis organizme mažai pasikeičia. Toks miegas gali būti lengvai nutrauktas – gyvūnui pakanka pajusti lengvą nerimą, ir jis atsibunda, tampa gana aktyvus. Taip miega meškos, meškėnai (jenotai), barsukai.Įdomiausia, kad anabiozės, sezoninio miego ir nepertraukiamo įmygio metu gyvūnų organizmai išlieka fantastiškai atsparūs bet kokiems išbandymams – radiacijai, mikrobams, virusams. Jie atsibunda dar sveikesni nei anksčiau.