Ne visada degimo metu išsiskiria dūmai. Štai metano degimas: video medžiaga. Akivaizdu, jog vaizdelyje dūmų nematyti.
Dūmų atsiradimą lemia:
a) Degančios medžiagos
b) Degimo sąlygos
Degimo sąlygos. Svarbiausia sąlyga - deguonies kiekis. Jei deguonies yra pakankamai (daug deguonies aplinkoje) - tai degimo metu iš anglies susidaro CO2 (bespalvės dujos), o iš vandenilio - vanduo. Dūmų vaizdą kartais gali sudaryti ore besikondensuojantis vanduo - t.y. dūmai daugiau panašesni į verdančio vandens garus - taip būna kai ugnies liepsna labai karšta, o aplinkos temperatūra pakankamai žema. Taip dažnai atrodo dūmai iš kaminų:
Jei degimo sąlygos turi daug deguonies, o dūmai nepanašūs į vandens garų - tokiu atveju kalta cheminė degančios medžiagos sudėtis (apie ją skaitykite žemiau)
Jei degimo metu sąlygos yra nepalankios - deguonies stygius - tuomet susidaro daug dalinių degimo produktų, kurie suteikia dūmams visai kitokį pobūdį.
Degant malkoms ar kitam kurui svarbiausias veiksnys dūmų susidarymui - cheminė medžiagų sudėtis. Dažniausiai dūmų susidaryme dalyvauja pelenai. Tai kietos degimo produktų dalelės. Nemažiau svarbūs sieros ir azoto oksidai. Jie taip pat dažniausiai nėra bespalviai.
Dažniausiai degimo metu susideda viskas: deguonies trūkumas ir cheminė sudėtis:
Kuo tamsesni dūmai - tuo juose daugiau kietų degimo dalelių (kaip normaliu atveju pelenai). Taip dūmuose būna ir smulkių skysčio kondensato lašelių ir be abejo atitinkamą spalvą turinčių dujinių produktų.
Nepaisant to, kaip ir minėjau, jei medžiaga dega deguonies pertekliuje ir yra sudaryta anglies ir vandenilio - didelė tikimybė, jog ji degs švaria liepsna be dūmų. Štai visas mokslinis straipsnis anglų kalba apie bedūmį degimo procesą čia.
Degimo metu issiskiria anglies junginiai,o dumu spalva ir kiekis priklauso nuo medziagos sudeties i tankio.
