Visi žinome jeigu įdėsi į šaldiklį dvi talpas su vandeniu, kur vienoje bus karštas, o kitoje šaltas vanduo, patikrinę po kurio laiko pastebėsime, kad talpa su karštu vandeniu užšalo greičiau nei su šaltu vandeniu? Kodėl taip yra?
Dėl energijos kiekio vandenyje tai nelabai manau čia tinka šiuo atvėju, nes temperatūra priklauso nuo dalelių judėjimo greičio, ir krentant temperatūrai lėtėja dalelių judėjimas. Energija nekaupiama dalelėse, o kaupiama judėjimo pavidale (kuo daugiau energijos sugėrė kūnas šilumos pavidalu, tuo greičiau juda dalelės, o ne sugerę energiją dalelės viduje, o poto eikvoja ją judėjimui).
O dėl deguonies teorijos irgi nepritariu, tas pats būna ir su virintu vandeniu kurį atvėsinome.
Įdomu.
Gerokai pamąsčius, kyla vienintelė mintis: yra kažkokia šilumos perdavimo inercija (kaip ir daugelis dalykų yra inertiški).
Žinome, kad kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo greičiau vyksta šilumos apykaita. Greičiau atidavinėja, greičiau ir užšąla, nes lengviau perlipa nulinės temperatūros ribą. Inercija? Čia jis jau turi daugiau energijos užšalti, nes kristalų susiformavimui (tuo pačiu ir vandens struktūrų apsivalymui (plg. tirpsmo vanduo) reikia truputį energijos. O šaltame vandenyje nėra to temperatūros atidavimo pagreičio, tad viskas vyksta lėčiau.
Nes karštame vandenyje daugiau energijos. Kadangi daugiau energijos, dalelės juda greičiau ir sparčiau išeikvoja savo energiją, to pasekoje užšąla. Tuo tarpu šaltas vanduo turi nedaug energijos, todėl neturi daug ko atiduoti aplinkai ir užšalimo procesas vyksta lėčiau dėl dalelių pasyvumo.
