Šviesos jutimas — tai akies sugebėjimas justi šviesą ir pažinti jos stiprumo skirtumus.Adaptacija tamsai. Ji vyksta lėtai. Per pirmąsias 20-30 min. tinklainės jautrumas šviesai didėja gana greitai, vėliau lėčiau ir tik praėjus 50 — 60 min. būna maksimali adaptacija. Adaptacijos laikas priklauso ir nuo prieš tai buvusio apšvietimo intensyvumo. Sveiko žmogaus akis, pabuvusi tamsoje 1 val., tampa jautresnė šviesai keletą tūkstančių kartų. Vadinasi, tiek kartų sumažėja dirginamasis šviesos slenkstis.
Adaptacijai tirti galima naudoti kontrolinius mėginius. Vienas jų — tai stebėti, kaip tiriamasis elgiasi tamsoje, ar vaikščiodamas neužkliūva už daiktų. Suprantama, tyrimo duomenys bus netikslūs, orientaciniai.
Tiksliai ištirti jautrumą šviesai galima specialiais prietaisais — adaptometrais.
Adaptacija šviesai. Ji vyksta atvirkščiai nei adaptacija tamsai. Šviesoje akies jautrumas mažėja, dirginamasis šviesos slenkstis didėja. Adaptacija šviesai vyksta greitai. Per pirmąsias 1—2 min. akis beveik visiškai adaptuojasi.Adaptacijos patologija. Būna adaptacijos sutrikimų ir tamsai, ir šviesai. Pirmuoju atveju žmogus blogai mato (ar visai nemato) tamsoje, antruoju — šviesoje.
Regėjimo sutrikimas prieblandoje vadinamas vištakumu, hemeralopia, o šviesoje — naktakumu, nyctalopia. Ir viena, ir antra patologija gali būti: a) įgimta; b) įgyta. Pastaroji priklauso nuo: a) recepcinio aparato; b) optinės sistemos patologijos.
