Keinsistai ekonomikos svyravimus aiškina, visų pirma, verslų ir vartotojų lūkesčių pokyčiais nuo pesimizmo iki optimizmo ir atvirkščiai. Taupymo lygis ekonomikoje didėja ne pakilimo, bet nuosmukio laikotarpiu. Vartotojai linkę atidėti vis didenę dalį savo nors ir sumažėjusių pajamų, nes nėra tikri dėl ateities. Nepaisant didėjančio namų ūkių taupymo, verslai irgi nejaučia optimizmo, todėl nėra linkę investuoti, juolab, kad didėjantis namų ūkių taupymas mažina jų vartojimą, todėl tai dar labiau blogina sunkią verslų padėtį. Akivaizdu, kad didėjant namų ūkių ribiniam polinkiui taupyti verslai daugiau pralaimi, negu laimi, todėl tai keinsistams įrodo, jog klasikų teiginys yra neteisingas.